2026 m. kovo 27 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narių grupė pateikė patikslintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo pasiūlymą, kuriuo siekiama aiškiai apibrėžti visuomeninio transliuotojo vykdomas viešąsias paslaugas ir jų finansavimo pagrindą. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Venecijos Komisijos rekomendacijas bei Seimo darbo grupės dėl LRT valdymo teisinio reguliavimo tobulinimo nutarimą.
Šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka nepakankamai aiškiai apibrėžia, kokios konkrečios viešosios paslaugos pavedamos LRT ir kaip jos finansuojamos. Tai kelia neapibrėžtumą tiek planuojant veiklą, tiek vertinant valstybės lėšų panaudojimą.
Taip pat pažymima, kad dabartinis modelis tik iš dalies atitinka Europos Komisijos nustatytus reikalavimus dėl valstybės pagalbos bei Europos valstybių gerąją praktiką, pagal kurią visuomeninio transliuotojo veikla grindžiama aiškiai apibrėžtu viešųjų paslaugų pavedimu ir su juo susietu finansavimu, pagrįstu sąnaudų principu.
Siūloma įstatymą papildyti nauju straipsniu, numatančiu, kad LRT viešosios paslaugos būtų teikiamos pagal viešųjų paslaugų pavedimo sutartį su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Šioje sutartyje būtų aiškiai nustatomas paslaugų turinys, apimtis, finansavimo sąlygos, atsiskaitymo tvarka, veiklos vertinimo kriterijai ir pavedimo trukmė.
Taip pat siūloma įtvirtinti būtinybę užtikrinti stabilų, iš anksto numatytą finansavimą ir redakcinę nepriklausomybę visam sutarties galiojimo laikotarpiui.
„Norime priartinti LRT veiklą prie Europos Sąjungos praktikos. Pasiūlyme papildomai įtvirtinta finansavimo garantija ir aiškiai apibrėžta redakcinė nepriklausomybė. Tai būtinos sąlygos, kad visuomeninis transliuotojas galėtų veikti stabiliai ir nepriklausomai, o valstybės skiriamos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagrįstai,“ – sako Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
Toks teisinis reguliavimas atitinka Europos Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos visuomeniniam transliavimui keliamus reikalavimus, pagal kuriuos viešosios paslaugos turi būti aiškiai apibrėžtos ir susietos su kompensavimo sąlygomis.
Pažymėtina, kad Europos Komisija šiuo metu vertina su LRT finansavimo modeliu susijusius aspektus. Siūlomi pakeitimai siekia užtikrinti, kad finansavimo sistema būtų aiški, skaidri ir visiškai atitiktų Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
„Jei nėra aišku, kokias paslaugas valstybė perka ir kaip jos finansuojamos, neįmanoma nei planuoti veiklos, nei įvertinti rezultatų. Aiški sutartis leidžia susieti funkcijas su finansavimu ir užtikrinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo skaidrumą,“ – teigia Seimo Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė.
Taip pat remiamasi 2026 m. Venecijos Komisijos išvada, kurioje akcentuojama, kad visuomeniniams transliuotojams būtinas stabilus, skaidrus ir pakankamas finansavimas, tiesiogiai susietas su jų vykdomomis funkcijomis.
Siūlomas modelis priartintų LRT prie Europos praktikos, atitiktų EMFA principus ir sudarytų aiškų teisinį pagrindą LRT veiklai, užtikrintų skaidrų valstybės lėšų naudojimą bei sudarytų sąlygas ilgalaikiam veiklos ir finansavimo planavimui.
