2026 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Vilniaus regione susikaupus apie 21 tūkst. tonų atliekų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius ragina nedelsiant paskelbti konkretų krizės suvaldymo planą. Pasak parlamentaro, atsakomybę už susidariusią padėtį būtina nustatyti, tačiau vien kaltųjų paieška atliekų krizės neišspręs.
„Kas nepadarė savo darbo, kas pavėlavo ir kas nesusitarė – į šiuos klausimus turės būti atsakyta. Tačiau kaltųjų pavardės nesutvarkys nė vienos tonos atliekų. Šiandien svarbiausia sustabdyti jų kaupimąsi, apsaugoti žmones ir neleisti vieno regiono krizei išplisti po visą Lietuvą“, – sako A. Radvilavičiaus.
Šįryt apie susidariusią situaciją Seimo narys kalbėjo ir Lietuvos radijo eteryje.
Vilniaus regione kasdien susidaro dar apie 700 tonų atliekų. A. Radvilavičiaus teigimu, tokie kiekiai reiškia ne tik nemalonius kvapus ar nepatogumus gyventojams, bet ir didėjančią gaisrų, aplinkos taršos bei kenkėjų riziką.
Krizės mastą nulėmė nepasirengimas
Krizės pradžia siejama su gaisru Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje. Tačiau, pasak parlamentaro, pats gaisras nepaaiškina, kodėl daugiau nei po metų sistema vis dar nebuvo pasirengusi normaliai veikti.
„Problemos susidėjo viena ant kitos: neatkurti pajėgumai, operatoriaus ir užsakovo konfliktas, finansiniai nesutarimai, techniniai deginimo ribojimai ir realiai neveikiantis atsarginis planas. Gaisras krizę pradėjo, tačiau jos mastą nulėmė nepasirengimas“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
Jo vertinimu, atliekų tvarkymo sistema negali priklausyti nuo vienos gamyklos, vieno operatoriaus ar vienos jėgainės techninių galimybių. Kiekvienas regionas privalo iš anksto žinoti, kaip elgsis kilus gaisrui, sugedus įrenginiams, nutrūkus operatoriaus veiklai ar prasidėjus teisiniam ginčui.
Vien deginimu problemos neišspręsime
A. Radvilavičius sutinka, kad atliekų deginimo apimčių didinimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje šiuo metu yra reikalingas. Tai gali padėti mažinti jau susikaupusį atliekų kiekį, tačiau negali pakeisti visos atliekų tvarkymo sistemos.
Atliekos pirmiausia turi būti tinkamai išrūšiuotos ir paruoštos. Perdirbti tinkamos medžiagos turi būti perdirbamos, biologinės atliekos – tvarkomos atskirai, o deginti perduodama tik likusi, perdirbti netinkama dalis.
„Jeigu neveikia rūšiavimo grandis, jokia jėgainė problemos neišspręs. Galime didinti deginimo apimtis, tačiau tai bus tik laikinas atliekų kalno mažinimas, o ne tikras sistemos sutvarkymas“, – teigia Seimo narys.
Parlamentaras taip pat įspėja, kad Vilniaus problemos negalima spręsti kitų regionų sąskaita. Vilniaus kogeneracinei jėgainei nebepriimant dalies Alytaus regione paruoštų atliekų, jos pradėjo kauptis Alytuje.
„Negalime gelbėti Vilniaus sukurdami naują krizę Alytuje, Kaune ar kitame regione. Atliekos nuo politinio sprendimo nedingsta – jos tik pakeičia adresą“, – sako A. Radvilavičius.
Siūlo penkis neatidėliotinus veiksmus
A. Radvilavičiaus teigimu, susidariusiai situacijai spręsti būtini penki konkretūs veiksmai:
1. Paskelbti viešą krizės suvaldymo planą, kuriame būtų nurodyta, kiek atliekų kasdien susidaro ir sutvarkoma, per kiek laiko bus pašalintos sukauptos atliekos, kas atsakingas už konkrečius darbus ir kokie nustatyti terminai.
2. Skaidriai paskirstyti ribotus deginimo pajėgumus, užtikrinant, kad pagalba Vilniui nesustabdytų atliekų priėmimo iš kitų regionų.
3. Parengti privalomus regionų atsarginius planus, kurie būtų taikomi kilus gaisrui, įrenginių gedimui, nutrūkus operatoriaus veiklai ar atsiradus kitam ilgalaikiam sutrikimui.
4. Stiprinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, kad kuo mažiau atliekų patektų į deginimo įrenginius ar sąvartynus.
5. Stabilizavus situaciją atlikti nepriklausomą auditą, kuris nustatytų krizės priežastis, atsakomybę ir tai, kas turės padengti dėl neveikimo atsiradusias papildomas išlaidas.
„Gyventojai neturi už šią krizę mokėti du kartus: pirmą kartą – mokėdami atliekų tvarkymo rinkliavą, antrą – dengdami institucijų ar rangovų klaidų kainą. Atsakomybę nustatyti būtina, tačiau dar svarbiau sukurti sistemą, kuri nesugriūtų dėl vieno gaisro, techninio gedimo ar sutartinio konflikto“, – apibendrina A. Radvilavičius.
