„Niekada negali žinoti, kuriame gyvenimo etape užsikrėsi ŽPV infekcija ir ar tikrai 100 proc. tavo imunitetas sugebės atsikratyti šio viruso, kuris gali tapti lėtine infekcija, galinčia sukelti tam tikrus ikivėžinius ir vėžinius susirgimus“, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji ragina remtis išsamiais klinikiniais tyrimais, kurie rodo vakcinos efektyvumą, dalyvauti prevencijos programose ir pasirūpinti savo sveikata.
Užsikrėsti gali kone visi
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Ši infekcija yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija, tačiau išlieka minimali rizika užsikrėsti ir intymaus oda-oda kontakto metu. ŽPV infekcijos paplitusios tarp suaugusiųjų vyrų ir moterų, o didžiausią riziką kelia dviem gyvenimo tarpsniais: nuo 18 iki 24 metų ir nuo 45 iki 49 metų.
Šeimos gydytoja J. Dūdienė pabrėžia, kad lytiškai aktyvūs asmenys – tiek vyrai, tiek moterys – bent kartą gyvenime turi apie 80 proc. riziką užsikrėsti ŽPV, o 70 proc. naujai nustatytų didelės rizikos ŽPV infekcijų pasireiškė moterims, turinčioms monogaminius santykius. Naudojantis prezervatyvais negalima 100 proc. apsisaugoti nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Taip yra dėl to, kad ŽPV taip pat kartais gali užkrėsti prezervatyvo neapsaugotą aplinkinę odos sritį.
„Daugeliu atvejų imuninė sistema ŽPV pašalina per 2 metus, tačiau užsilikęs ŽPV iki 10 proc. gali sukelti ląstelių pokyčius, galinčius peraugti į gimdos kaklelio vėžį ar kitus ikivėžinius ar vėžinius susirgimus, tokius kaip makšties, išangės, išorinių lyties organų vėžys moterims, išangės vėžys – moterims ir vyrams. Deja, bet persirgus ŽPV infekcija pakankamas imunitetas nesusiformuoja. Tad ateityje įmanoma užsikrėsti tiek tuo pačiu, tiek kitu ŽPV viruso variantu“, – sako šeimos gydytoja.
Skiepai vaikams
Tam tikrų ŽPV sukeliamų ligų – tarp jų ir gimdos kaklelio vėžio – galima išvengti pasiskiepijus. Pagal Lietuvos Nacionalinę Imunoprofilaktikos programą valstybės lėšomis skiepijamos mergaitės ir berniukai, kuriems sukako 11 metų. Neatlikus vakcinacijos pagal programą, yra galimybė sudaryti individualų skiepijimo planą valstybės lėšomis 12–17 metų mergaitėms ir 12–14 metų berniukams (gimusiems ne anksčiau kaip 2011 m. vasario 2 d.). Valstybė apmoka 2 vakcinos dozes. Tačiau svarbu pabrėžti, jog nuo 15 metų ir suaugusiems asmenims – yra reikalingos 3 vakcinos dozes.
Kalbėdama su tėvais gydytoja J. Dūdienė daugiausiai abejonių išgirsta dėl skiepo reikalingumo berniukams: „Tokiose situacijose jiems paaiškinu, kaip plinta šis virusas ir kad ŽPV gali sukelti lėtinę infekciją ir vyrams, o tai taip pat gali sąlygoti onkologines pasekmes ateityje. Be to – vyrai yra aktyvesni šios infekcijos nešiotojai, nes išlieka daugiau ir ilgiau lytiškai aktyvūs nei moterys.“
Iš mergaičių tėvų žymiai dažniau tenka išgirsti nuostabą dėl ankstyvo vakcinacijos amžiaus. Šeimos gydytoja į šį klausimą taip pat atsako remdamasi išsamiais klinikiniais tyrimais, kurie rodo, jog pakiepijus vaiką jaunesniame amžiuje susidaro tvarus ilgalaikis imunitetas nuo aukštos rizikos ŽPV tipų. Taip pat ji pabrėžia, kad turimi išsamūs pasaulinio masto duomenys rodo, jog vakcinacija neskatina pradėti lytinių santykių.
Statistika – skaudi
Klinikiniai tyrimai rodo reikšmingą vakcinos veiksmingumą suaugusiems asmenims iki 45 m. amžiaus. Turimi 14 metų trunkančių išsamių tyrimų duomenys rodo, jog imunitetas išlieka pakankamas, todėl revakcinacija nėra reikalinga, o moterims, paskiepytoms iki susidūrimo su virusu, atliekant gimdos kaklelio citologinius tyrimus – neaptinkama ikivėžinių bei vėžinių pakitimų. Vakcinacija taip pat pasižymi palankiu saugumo profiliu, dažniausi šalutiniai reiškiniai yra lengvo pobūdžio.
„Kaskart konsultuodama moterį, kuriai profilaktinės patikros metu nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pradiniai minimalūs pokyčiai ar net ikivėžiniai pakitimai, mane apima prieštaringos emocijos. Iš vienos pusės – gerai, kad aptikome būtent tokius minimalius pakitimus, nes tai reiškia, kad galime atlikti prevencinius gydomuosius veiksmus – pašalinti pakitusias ląsteles, iš kurių jau neišsivystys vėžinis susirgimas.
Kita vertus – mąstau, kad jei šiai moteriai jos jaunesniame amžiuje būtų buvusi galimybė pasiskiepyti nuo ŽPV, ji būtų turėjusi specifinį imunitetą, apsaugantį nuo konkrečių aukštos rizikos virusų tipų sukeliamų ikivėžinių ir vėžinių ligų. Todėl labai skaudu girdėti statistiką, kuri kol kas nesikeičia – apie 400 moterų Lietuvoje kasmet diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, iki 200 miršta nuo šios ligos, kurios galima išvengti“, – pastebi gydytoja J. Dūdienė.
Ji primena, kad nustatyti ŽPV pakitimai ar ŽPV infekcija moterims nėra kontraindikacija skiepytis. Vakcina gali padėti išvengti ligų, susijusių su pakartotine ŽPV infekcija ar kitais ŽPV tipais.
Patikimiausia – prevencija ir vakcinacija
Pasaulio sveikatos organizacija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. eliminuoti gimdos kaklelio vėžį, tačiau Lietuvoje visuotinė vakcinacija pagal Nacionalinę Imunoprofilaktikos programą dar nėra pakankama siekiant šio tikslo. Paskutinius dvejus metus visos Lietuvos vaikų nuo 11–17 metų skiepijimosi apimtys pirmąja doze siekia vos 60 proc., antrąja – mažiau. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad tokie rodikliai yra didelis iššūkis tiek medikams, tiek ir visai visuomenei.
„Niekada negali žinoti, kuriame gyvenimo etape užsikrėsi ŽPV infekcija ir ar tikrai 100 proc. tavo imunitetas sugebės atsikratyti šio viruso, kuris gali tapti lėtine infekcija, galinčia sukelti tam tikrus ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Todėl gimdos kaklelio vėžio patikros programa kartu su vakcinacija yra efektyviausias būdas užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui.
Tad noriu priminti, kad skiepijant vaikus, moteris ir vyrus, o moterims reguliariai dalyvaujant gimdos kaklelio patikros programoje, galime žengti didelį žingsnį į priekį kovoje su tam tikrais vėžiniais susirgimais. Kol kas vakcina nuo tam tikrų aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų yra vienintelis proveržis užkertant kelią net pradiniams ląstelių pokyčiams, kuriuos sukelia šis virusas – kad vėžys net nepradėtų vystytis. Tai reiškia, užkertant kelia infekcijai, kuri sukelia ląstelių ikivėžinius pokyčius“, – ragina pasirūpinti savo sveikata ir ateitimi šeimos gydytoja J. Dūdienė.
