Prezidentui pasirašius socialdemokratų inicijuotas pataisas, kuriomis atšaukiamas konservatorių įvestas trečiasis brandos egzaminas, socialdemokratai tai vadina svarbiu žingsniu siekiant stabilumo švietimo sistemoje.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija imasi svarstyti ir naują Gitano Nausėdos siūlymą dėl vadinamojo „slenksčio“, prezidentui vetavus kitus Seimo priimtus pakeitimus, kuriais „slenksčio“ lygio buvo atsisakyta.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė akcentuoja principą, kad „išsilavinimo „slenksčiai“ neturėtų tapti vaikų rūšiavimo įrankiu“.
„Vidurinio išsilavinimo siekia tiek gimnazijų, tiek profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Svarbu aiškiai atskirti vidurinio išsilavinimo vertinimą nuo pasirengimo aukštajam mokslui vertinimo“, – argumentuoja O. Leiputė.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Jurgitos Šukevičienės, priimtais pakeitimais siunčiama aiški žinutė: pirmiausia pagalba, o ne barjerai.
„Ugdymas turi būti ne atranka, o starto linija. Pirmiausia – mokymasis, o ne „šauniausiųjų“ atranka pagal analogiją su „laisvąja rinka“. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas už borto“, – pabrėžia J. Šukevičienė.
Parlamentarė pažymi, kad baigę pagrindinio ugdymo programą, bet neįgiję pagrindinio išsilavinimo (tik pradinį), jaunuoliai nebegalėtų rinktis daugiau kaip 80 proc. profesinio mokymo programų. Tokiu būdu valstybė po vienos nesėkmės užtrenktų duris šešiolikmečiui.
„Negalima užtrenkti durų vaikams. Atšaukdami konservatorių sugalvotą trečiąjį brandos egzaminą, užtikrinome, kad vidurinis išsilavinimas išliktų prieinamas, o reikalavimai jam įgyti būtų adekvatūs“, – komentuoja J. Šukevičienė.
„Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio“ – tarp senų ir naujų programų. Tai ta vaikų karta, kuri 7–8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis. Ši karta patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius“, – pabrėžia socialdemokratė.
Socialdemokratų dominuojamas Seimas užbėgo už akių pokyčiams, kurie būtų įsigalioję jau rudenį dėl buvusios daugumos 2022 m. priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Seimas panaikino ankstesnės kadencijos parlamente priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus. Socialdemokratai inicijavo pakeitimus, kad liktų šiuo metu galiojantis dviejų egzaminų reikalavimas. Seimas taip pat atšaukė dar neįsigaliojusią nuostatą, pagal kurią vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų išlaikyti bent ketvertu, ir paliko galioti esamą pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimas įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
