„Sociologija yra vaistas nuo kvailumo. Ji skatina mus giliau pažvelgti į įvairius reiškinius ir socialines grupes, nepasitenkinti paprastais atsakymais – primityviais, nepagrįstais plepalais įvairiomis temomis – kurių šiandien ypač daug viešojoje erdvėje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios sociologijos absolventas Karolis Bareckas.
Karolis, dirbantis komunikacijos srityje, rašantis, keliaujantis ir tyrinėjantis tolimas žemes, įsociologijos magistrantūrą studijuoti atėjo jau turėdamas bakalauro ir magistro laipsnius filosofijoje, sukaupęs didelę patirtį profesiniame darbe, savanorystėje, kelionėse ir gyvenime užsienyje. Tačiau magistro studijos VDU taikomosios sociologijos programoje jam buvo daugiau nei papildomas diplomas – tai buvo galimybė naujai pažvelgti į visuomenę, žmogaus elgesį, nelygybes, šiuolaikinio pasaulio tempą ir net kasdienius reiškinius.
Intektualinis alkis paskatino toliau studijuoti
Karolis pasakoja, kad susidomėjo sociologija dar studijuodamas filosofiją, tačiau mintį apie jos studijas vis atidėliojo. „Tada gyvenime atėjo toks momentas, kai pajutau intelektualinį alkį – man ėmė trūkti naujų žinių, diskusijų“, – prisimena jis.
Absolventas taip pat pasakoja apie sociologės Arlie R. Hochschild pristatytą „emocinio darbo“ (emotional labour) sampratą. „Tai yra apie tai, kaip darbe mes patys turime projektuoti tas emocijas, kurias norime matyti savo darbe, tuo pačiu slėpdami visas kitas – neigiamas – emocijas. Dirbdamas įvairiose korporacijose, jaučiausi lyg dirbtinai sukurtame pasaulyje, kur viskas taip nenatūralu. Būtent todėl ir ilgėjausi kažkokio intelektualaus stimulo, norėjau sužinoti kažką naujo“, – sako Karolis.
Pasak VDU absolvento, knygas skaityti ir savarankiškai tyrinėti dominančią temą yra įmanoma, tačiau studijos suteikia visai kitokią mokymosi patirtį – galimybę mokytis iš srities ekspertų, diskutuoti su dėstytojais ir nuosekliai mokytis.
Pasak jo, įtakos sociologijos pasirinkimui turėjo ir kelionių, savanorystės bei gyvenimo skirtingose šalyse patirtys. Susidūrimas su įvairiomis kultūromis ir visuomenėmis pamažu formavo jo sociologinį žvilgsnį.
Sociologija moko nepasitenkinti paprastais atsakymais
Paklaustas, kaip paprastais žodžiais paaiškintų sociologiją, Karolis nedvejodamas atsako: kalbant plačiai, tai yra visuomenės studijos. O visuomenė, anot jo, esame mes visi – VDU studentai, BMW vairuotojai, bėgikai, politikai, žurnalistai ir bet kuri kita socialinė grupė. „Sociologija tiria tarpusavio santykius tarp skirtingų socialinių grupių ir tai, kaip tos grupės sąveikauja“, – aiškina jis.
„Mūsų santykis su pasauliu dažnai yra paviršutiniškas. Mes nubrėžiame paviršių ir nesigiliname į nieką pernelyg giliai. Sociologija gi skatina mus giliau pažvelgti į reiškinius, tam tikras socialines grupes ir nepasitenkinti paprastais atsakymais, kurių ypač daug viešojoje erdvėje“, – sako jis.
Pasak Karolio, sociologija siekia suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, kodėl tam tikros grupės turi skirtingas galimybes, kas lemia nelygybes visuomenėje, kaip keičiasi mūsų tarpusavio santykiai.
„Sociologija yra disciplina, kuri gilinasi ir bando paaiškinti visuomenę“, – apibendrina VDU absolventas.
Taikomoji sociologija – dinamiška ir praktiška disciplina
Kalbėdamas apie studijas VDU taikomosios sociologijos programoje, Karolis išskiria du programos aspektus. Vienas – sociologiniai metodai ir jų taikymas, kitas – specifinių visuomenės sričių, tokių kaip medicina, politika, seksualumas, laisvalaikis, sportas, socialiniai tinklai ir kiti aktualūs reiškiniai, tyrimas.
„Man todėl ir patinka sociologija: tai nėra taip teoriškai sausa, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip, yra įvairios sociologinės teorijos, bet kartu sociologija visada yra apie tyrimą – apie visuomenės tyrinėjimą ir tai, kaip ji keičiasi“, – sako jis.
Karolis pabrėžia, kad sociologai remiasi naujausiais tyrimais ir nuolat reaguoja į visuomenės pokyčius. Todėl, anot jo, sociologija yra ne teorinė, o labai dinamiška disciplina. „Sociologai negali remtis vien senomis teorijomis – jie visada turi atsižvelgti į naujausius tyrimus, nes jie suvokia, kad viskas visuomenėje labai sparčiai ir reikšmingai keičiasi“, – teigia absolventas.
Jo ypač mėgstama studijų VDU sociologijos programa buvo laisvė ir galimybė gilintis į tai, kas jam asmeniškai buvo įdomu. „Dėstytojai buvo lankstūs – niekas nieko neprimetė; galėjai tirti ir rašyti darbus ta tema, kuri tau pačiam yra įdomi. Man labai patiko tas lankstumas, laisvė ir santykis su dėstytojais“, – sako Karolis.
Grįžti į universitetą galima bet kuriame gyvenimo etape
Karolis į VDU ir taikomosios sociologijos magistrantūros studijas grįžo po ilgesnės pertraukos. Pasak jo, vis daugiau žmonių šiandien grįžta į universitetus jau turėdami profesinės ir gyvenimiškos patirties – norėdami pagilinti žinias ar pagaliau studijuoti tai, kas seniai juos domino.
„Pastebėjau tendenciją, kad daugybė žmonių, kuriems jau yra trisdešimt ar keturiasdešimt metų, grįžta į universitetus studijuoti. Nebėra taip, kaip buvo anksčiau, kai po bakalauro iš karto stodavai į magistrantūrą. Dabar daugybė žmonių ateina studijuoti, nes nori pagilinti žinias ar studijuoti tai, ką visada svajojo studijuoti“, – pasakoja jis.
Pasak absolvento, sociologijos studijos yra vertingos nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės profesinės karjeros, nes jos suteikia platesnį supratimą apie visuomenę ir žmones.
„Tikrai verta studijuoti sociologiją bet kuriame gyvenimo etape, nes ji labai daug duoda – duoda supratimą, kaip veikia visuomenė. Aš daugeliu dalykų nebežiūriu taip, kaip žiūrėjau iki įgydamas šias žinias“, – sako Karolis.
Tai, kad paskaitos vykdavo po pietų ar vakare, jam taip pat padėjo suderinti studijas su darbu ir kitomis veiklomis. Tačiau, pasak Karolio, svarbiausia buvo motyvacija ir mokėjimas nusistatyti prioritetus.
„Aš žinojau, kiek turiu laiko, todėl viską pradėjau daryti iškart semestro pradžioje. Kadangi man pačiam patiko studijos ir jaučiau didelę motyvaciją, viskas susidėliojo gana natūraliai. Darbas buvo vienas dalykas, studijos – kitas, jos tapo poilsiu ir atsvaru nuo kasdienio darbo“, – pasakoja jis.
Asmeninis interesas ir tyrimai susiliejo magistriniame darbe
Karolio magistro darbas „Kas tave išvaro iš namų?“, laimėjęs geriausio magistro baigiamojo darbo konkurse, taip pat gimė iš asmeninio susidomėjimo. Jo laisvalaikio hobis – bėgimas – tapo sociologinio tyrimo objektu.
Pasak jo, vienas iš sociologijos privalumų yra tai, kad tyrimo objektu gali tapti beveik bet kas. „Jeigu tau patinka kompiuteriniai žaidimai, gali tyrinėti žaidėjų bendruomenę. Jeigu mėgsti sportą, sociologijoje yra daugybė įdomių temų sporto sociologijoje. Jeigu domiesi politika, socialinės medijos įtaka, interneto memais – visada rasi, kaip tai sociologiškai apmąstyti“, – sako jis.
Šiuo metu Karolis tęsia savo kelią sociologijos srityje – dėsto VDU, planuoja siekti doktorantūros studijų ir domisi emocine nelygybe, nusivylimu politika, socialine poliarizacija, populizmu bei neapykantos kalba.
„Sociologija, bent jau šiuo mano gyvenimo etapu, yra tam tikras pasaulio stebėjimo būdas. Ji labiau ar mažiau prasiskverbė į visas mano gyvenimo sritis. Kad ir ką darytum, kartais vis tiek pradedi galvoti kaip sociologas, o ne tiesiog kaip situacijos stebėtojas ar dalyvis“, – teigia VDU absolventas.
Sociologinis išsilavinimas praverčia bet kurioje srityje
Nors Karolis dirba komunikacijos srityje, sociologiją jis laiko universalesniu mąstymo įrankiu, praverčiančiu daugelyje profesijų.
„Sociologinis išsilavinimas praverčia bet kurioje srityje, nes jis praplečia akiratį ir padeda geriau suprasti žmones, kaip veikia visuomenė ir kodėl ji yra tokia, kokia yra“, – sako jis.
Pasak Karolio, sociologai socialinę tikrovę priima kaip savaime suprantamą dalyką. Jie klausia, kodėl vieni žmonės turi daugiau galimybių negu kiti, kodėl visuomenėje egzistuoja nelygybės, kaip susiformuoja tam tikros normos ar elgesio modeliai.
„Mes daugelį dalykų priimame kaip savaime suprantamus. Sociologai gi nieko nepriima kaip savaime suprantamo – jie bando suprasti, kodėl viskas yra taip, kaip yra“, – sako Karolis.
Sociologų reikia šiandien labiau nei bet kada
Karolis įsitikinęs, kad sociologinis žvilgsnis šiandien reikalingas ypač. Socialiniai tinklai, virtualus kasdienis gyvenimas, informacijos perteklius, populizmo banga, nusivylimas, pyktis, socialinė poliarizacija kuria sudėtingą tikrovę, kuri reikalauja gilesnio supratimo.
„Visuomenė kardinaliai pasikeitė, ypač su socialinių tinklų atsiradimu ir su tuo, kad mūsų kasdienis gyvenimas persikėlė į virtualų pasaulį. Gyvenimas tapo toks tankus ir greitas, kad mes lakstome per dienas kaip autopilotu ir dažnai nesuprantame, kokios jėgos mus veikia“, – sako jis.
Pasak VDU absolvento, sociologai gali padėti paaiškinti šį tempą, visuomenėje kylančias įtampas, žmonių nusivylimą ir viešojoje erdvėje plintančius paprastus, bet nebūtinai pagrįstus atsakymus.
„Sociologija tiria tokius dalykus ir bando atpainioti visuomenę, ją paaiškinti ir suteikti struktūrą visam tam chaosui, kuriame gyvename šiandien“, – sako Karolis.
Dirbtinis intelektas (DI), anot jo, taip pat tampa svarbiu sociologinių tyrimų objektu. Nors DI gali būti naudingas įrankis, Karolis pabrėžia atsakingo jo naudojimo ir kritinio mąstymo svarbą.
„DI gali būti geras asistentas, bet jis nepakeis sociologo ar profesionalo bet kurioje kitoje srityje. Turime jį naudoti atsakingai ir vis tiek tobulinti savo mąstymą“, – teigia absolventas.
Svarbiausia – nebijoti tyrinėti
Karolis jaunimui, kuris dar nežino, ką pasirinkti, patartų visų pirma įsiklausyti į save, o ne į kitų lūkesčius.
„Patariu neklausyti tėvų, dėstytojų ar bet ko kito, kas yra šalia, nes jie už tave gyvenimo negyvens. Tu turi įsiklausyti į savo vidinį balsą ir pamėginti suprasti, kokie yra tavo polinkiai“, – sako jis.
Karolis pabrėžia, kad aštuoniolikos metų amžiaus normalu nežinoti, ką nori daryti gyvenime. Svarbiausia – bandyti, savanoriauti, keliauti, domėtis, leisti sau klysti ir tyrinėti.
„Gyvenimas nėra tiesi linija, kur tu eini nuo vieno žingsnio prie kito ir judėsi vis pirmyn. Savęs paieškos gali trukti visą gyvenimą. Svarbiausia gyvenime yra daryti kažką, o ne tiesiog švaistyti laiką“, – mano Karolis.
Pasak jo, sociologija gali būti puiki studijų kryptis tiems, kuriems patinka skaityti, giliau kapstyti ir suprasti, kodėl viskas yra taip, o ne kitaip, taip pat tiems, kurių netenkina paviršutiniški atsakymai.
