Valstybės kontrolė atliko Seimo pavestą auditą „2021–2025 m. Krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“. Jo rezultatai rodo, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia rezultatyviai, tačiau augantys poreikiai išryškina jos silpnąsias vietas – fragmentiškumą, kompetencijų trūkumą, ribotą eigos ir rezultatų stebėseną. Daugiau nei 7,2 mlrd. Eur. vertės prekių ir paslaugų krašto apsaugos sistemai skirta 2021–2025 m. laikotarpiu. Augant gynybos finansavimui, būtina stiprinti viešųjų pirkimų planavimą, efektyvumo vertinimą, vidaus kontrolę, specialistų pajėgumus ir rizikų stebėseną.
Audito metu nebuvo vertinami ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai – jiems atliekamas atskiras Valstybės kontrolės auditas.
„Krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema šiandien veikia itin dinamiškoje aplinkoje, kurioje svarbu suderinti operatyvumą, reikalingą nacionalinio saugumo poreikiams užtikrinti, ir efektyvų viešųjų lėšų naudojimą. Auditas parodė, kad augančios investicijos į gynybą reikalauja stipresnio planavimo, duomenimis grįstos stebėsenos ir nuoseklesnės kontrolės. Didžiausias iššūkis šiandien – tinkamai subalansuoti finansų ir pirkimų valdymo kontrolės sistemų lankstumą ir efektyvumą per aiškius prioritetus, duomenis ir atsakomybes“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Krašto apsaugos sistemos taikomas viešųjų pirkimų modelis turi užtikrinti operatyvumą ir efektyvumą
Krašto apsaugos sistemoje taikomos teisės aktuose numatytos supaprastintos procedūros ir decentralizuotas pirkimų modelis suteikia daugiau lankstumo ir leidžia operatyviau reaguoti į kintančius poreikius. 2025 m. pabaigoje viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje vykdė 73 perkančiosios organizacijos, o kasmet vidutiniškai buvo atliekama apie 22 tūkst. decentralizuotų pirkimų.
Vis dėlto audito rezultatai rodo, kad nėra pakankamai duomenų ar pagrindo teigti, kad esamas modelis yra optimalus visos krašto apsaugos sistemos mastu. Nebuvo vertintas jo ekonominis efektyvumas, pirkimų stebėsena – fragmentiška, o pirkimams taikomų išimčių atvejais nėra pakankamų kontrolės saugiklių. Papildomą riziką kelia viešųjų pirkimų specialistų trūkumas – vertintose organizacijose trūko penktadalio (19 proc.) šių specialistų.
Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo įvertinti esamo pirkimų organizavimo modelio efektyvumą, stiprinti pirkimų stebėseną, užtikrinti pakankamus viešųjų pirkimų specialistų pajėgumus ir nustatyti aiškesnius kontrolės saugiklius pirkimams, kuriems taikomos išimtys.
Rizikingiausių pirkimų vertinimas atskleidė vidaus kontrolės stiprinimo poreikį
Audito metu buvo vertinama, kaip krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos vykdo viešuosius pirkimus. Tam buvo atrinkti 36 viešieji pirkimai ir 12 iš 73 perkančiųjų organizacijų. Vertinimui pasirinkti didžiausios rizikos pirkimai.
Pagal specialias išimtis, kai netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, krašto apsaugos sistemoje įvyko 14 pirkimų, kurių bendra vertė – 950 mln. Eur. Šiems pirkimams vidaus tvarkose nebuvo nustatyti minimalūs privalomi procedūriniai reikalavimai, o tai didina skaidrumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo riziką.
Nuo 2021 m. iki 2025 m. pabaigos, pirkimų vykdytojams, vykdomiems neskelbiamų derybų būdu, nebuvo numatyta pareiga kreiptis ir į tiesioginius paslaugų teikėjus, prekių gamintojus ar oficialius jų atstovus. Valstybės kontrolė rekomendavo įtvirtinti pareigą, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, kreiptis ir tiesiogiai į prekių gamintojus ar jų oficialius atstovus.
47 proc. (17 iš 36) vertintų rizikingiausių pirkimų nustatyti vidutiniai arba dideli neatitikimai, daugiausia trūkumų užfiksuota pasirengimo ir pirkimų inicijavimo etape (rizika dėl konkurencijos ribojimo, netikslių techninių specifikacijų).
Nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos centralizuotų pirkimų sąrašas sudaromas ir keičiamas be aiškių kriterijų. 83 proc. (10 iš 12) vertinimui atrinktų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai metų eigoje pagal skaičių ir vertę išaugo daugiau nei 15 proc., o planai vidutiniškai keičiami net 14 kartų per metus. Tai rodo nepakankamą pirkimų poreikių identifikavimą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą.
Valstybės kontrolė pažymi, kad būtina įdiegti vientisą pirkimų duomenų valdymo sistemą ir sustiprinti plano keitimo kontrolę.
Augančios pirkimų apimtys didina prevencinės kontrolės svarbą
Viešųjų pirkimų tarnybos atlikti vertinimai ir patikrinimai krašto apsaugos sistemoje sudarė tik apie 2 proc. visų jos atliktų vertinimų ir patikrinimų. Daugelio Viešųjų pirkimų tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatoma neatitikčių teisės aktams (97 proc. patikrinimų ir 61 proc. vertinimų), o tai rodo krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo rizikas bei nepakankamą prevenciją.
Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti rizikingų pirkimų priežiūrą, geriau panaudoti turimus duomenis ir užtikrinti nuoseklesnį kontrolės priemonių taikymą visoje krašto apsaugos sistemoje.
Viešųjų pirkimų sistema turi išlikti subalansuota – operatyvi, skaidri ir efektyvi
Krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema turėtų būti vystoma taip, kad gebėtų greitai prisitaikyti prie kintančios saugumo aplinkos, užtikrintų operatyvų sprendimų priėmimą ir patikimą procesų kontrolę.
Siekdama užtikrinti, kad augančios investicijos į gynybą būtų valdomos ne tik operatyviai, bet ir kuo efektyviau, Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai aiškiau apibrėžti pirkimų organizavimo modelį, jo efektyvumą vertinti remiantis duomenimis, stiprinti viešųjų pirkimų specialistų pajėgumus, gerinti pirkimų planavimą ir užtikrinti nuoseklesnę prevencinę kontrolę.
