Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga rugsėjo 16 dieną pareiškė, kad finansinė parama šeimoms yra būtina, tačiau vien pinigais mažėjančio gimstamumo padidinti nepavyks. Politikas demografinę padėtį pavadino valstybės išlikimo ir išgyvenimo klausimu.
Demografijai siūlo suteikti nacionalinio saugumo svarbą
A. Veryga gimstamumo problemą prilygino nacionaliniam saugumui. Jo vertinimu, visuomenė iš esmės sutaria, kad būtina stiprinti šalies gynybą, tačiau dėl demografijos svarbos tokio bendro sutarimo kol kas nėra.
Pasak LVŽS pirmininko, demografines problemas turėtų spręsti visi sektoriai ir valstybės sistemos. Greta finansinės paramos, jo teigimu, būtina keisti kultūrinį bei visuomenės požiūrį į vaikų auginimą.
Tarp reikalingų priemonių politikas įvardijo pagalbą šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, vaiko priežiūros išmokas, paramą švietimo ir sveikatos apsaugos srityse bei šeimoms palankesnes darbo sąlygas.
Šeimoms skirtas paketas siekia beveik 770 mln. eurų
Rugsėjo 10 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos politikos priemonių paketą. Jį sudaro devynios priemonės, iš kurių trys būtų naujos.
Brangiausia paketo dalis – nemokami pietūs visiems 5–10 klasių mokiniams. Šiai priemonei, kuri būtų įgyvendinama etapais 2029–2034 metais, numatyta 375,9 mln. eurų.
Didesnėms ir lankstesnėms vaiko priežiūros išmokoms ketinama skirti 123,6 mln. eurų, o išmokoms sergančius vaikus prižiūrintiems tėvams padidinti – dar 11,3 mln. eurų.
Siūloma vaiko priežiūros ir tėvystės išmokų lubas pakelti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių. Pagal naująją tvarką 18 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį pasirinkę tėvai gautų 78 proc. kompensuojamojo uždarbio išmoką, atitinkančią 100 proc. ankstesnio atlyginimo po mokesčių. Pasirinkus 24 mėnesius, pirmaisiais metais būtų mokama 60 proc., o antraisiais – 45 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti 2028 metais. Pakete taip pat numatytos pirmojo būsto finansavimo priemonės ir parama šeimoms, grįžtančioms iš užsienio nuolat gyventi Lietuvoje.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šeimos politikos finansavimas bus vienas svarbiausių tiek 2027 metų valstybės biudžeto, tiek likusios Vyriausybės kadencijos prioritetų.
Dėl finansavimo kilo abejonių
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus rugsėjo 15 dieną pripažino, kad pakete yra gerų priemonių, tačiau pareiškė pasigendąs pakankamai aiškių jų finansavimo šaltinių.
Jo vertinimu, tik maždaug ketvirtadalis paketo tiesiogiai orientuotas į pagrindinę problemą – žmonių apsisprendimą tapti tėvais. G. Šimkus taip pat priminė, kad 2024 metais Lietuvoje gimė 19 tūkst. naujagimių, o 1994 metais jų buvo 42 tūkstančiai.
Atsakydamas į šias abejones, A. Veryga tikino, kad finansavimo šaltiniai valdančiojoje koalicijoje jau aptarti. Jis pabrėžė, jog beveik 770 mln. eurų nebus išleisti per vienus metus, nes skirtingos priemonės įsigalios ne vienu metu.
Politikas taip pat argumentavo, kad mažėjant gimstamumui „Sodroje“, administruojančioje valstybinį socialinį draudimą, lieka daugiau surinktų įmokų, nes mažesnė jų dalis išmokama vaiko priežiūros išmokomis. Todėl, A. Verygos teigimu, svarbiausia yra nuspręsti, kaip šias lėšas paskirstyti.
Šeimos politikos priemonių paketas dar nėra galutinai patvirtintas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia jam įgyvendinti būtinus teisės aktų projektus, kuriems dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
