Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis medžio architektūros ir inžinerijos forumas „Forum Wood Building Baltic“, subursiantis architektus, inžinierius, tyrėjus, verslo atstovus ir urbanistus iš Baltijos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Renginys yra dalis tarptautinio tinklo Forum Holzbau, vienijančio pirmaujančius Europos universitetus ir veikiančio kaip žinių bei technologijų perdavimo platforma šiuolaikinės tvarios medienos statybos srityje.
Forumas Baltijos regionui organizuojamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Rygos technikos universiteto (RTU), Talino technologijos universiteto (TalTech) ir Estijos menų akademijos (EKA). Tai jau antras kartas, kai forumas vyksta Vilniuje.
Mediena kaip atsakas į klimato iššūkius
Šiaurės ir Baltijos šalyse mediena – tradicinė statybinė medžiaga – įgavo naują reikšmę tvarumo kontekste. Atsinaujinantys ištekliai, pažangūs tyrimai ir technologinės inovacijos atveria naujas galimybes aukštos kokybės, tvariems ir estetiškai išskirtiniams pastatams.
„Šiandien mediena nebėra tik tradicijos simbolis. Tai strateginis pasirinkimas, padedantis spręsti klimato kaitos, išteklių trūkumo ir statybos sektoriaus poveikio aplinkai problemas. Forumas tampa mokslo, praktikos ir verslo susitikimo vieta“, – sako VILNIUS TECH docentas ir mokslinio komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.
Pasak jo, renginio tikslas – suburti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai: universitetų mokslininkus, praktikuojančius architektus ir inžinierius, medinių konstrukcijų gamintojus, rangovus, nekilnojamojo turto vystytojus, urbanistus, viešojo administravimo atstovus ir paveldo specialistus.
Dvejų dienų simpoziumas ir inovacijų paroda
Forumą sudarys dvejų dienų simpoziumas ir gamybos bei statybos įmonių paroda. Konferencijos programoje numatytos šešios žodinių pranešimų sesijos, o šiais metais pirmą kartą bus organizuojama ir posterių sesija.
„Sąmoningai struktūruojame sesijas taip, kad vienoje salėje susitiktų skirtingų disciplinų ir šalių profesionalai. Tik tarpdisciplininis dialogas gali atvesti prie tikrų inovacijų“, – pabrėžia dr. L. Nekrošius. „Šiais metais mums ypač svarbu aktyviai įtraukti studentus, doktorantus ir jaunus architektus bei inžinierius į diskusiją.“
Forume pranešimus skaitys ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.
Nuo biofilinių mokyklų iki medinių daugiabučių
Tarp pranešėjų – žinomi architektai ir inžinieriai, kurių darbai peržengia vienos profesijos ribas. Architektas Arūnas Liola ir statybos inžinierius Žydrūnas Jurgelionis skaitys bendrą paskaitą apie centro „Sanctum“ įgyvendinimo iššūkius, pabrėždami tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.
Profesorius Pekka Heikkinen iš Aalto universiteto aptars ryšius tarp universiteto tyrimų, švietimo ir statybos rinkos. Architektai Thomas Jørgensenas ir Markus Kaasikas pasidalins savo patirtimi projektuojant biofilines ir į kontekstą reaguojančias mokyklų pastatus, o Rūdis Rubenis pristatys bendruomenės bibliotekos projektą.
Tarp socialinio poveikio iniciatyvų architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pristatys savo keliaujančias architektūros dirbtuves, kurios suteikia galimybę jauniems žmonėms mažesniuose miesteliuose dalyvauti formuojant savo aplinką. Architektė Viktorija Blažienė pademonstruos, kaip architektūra gali tapti humanitarinės pagalbos priemone karo paveiktai Ukrainai.
Architektai Johannes Hübner ir Tina Selami atlieka eksperimentinius tyrimus renovacijos ir naujos statybos srityse, o Joakimas Kaminskis pristatys 12 aukštų medinį daugiabutį, apšiltintą šiaudais – inovaciją, kuri kelia tvarumo standartus į naują lygį.
Inžineriniai sprendimai ir rinkos perspektyvos
Inžinerijos skyriuje Stefanas Winteris prognozuos medinių konstrukcijų ateitį 2030 m., Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreasas Heinzmannas analizuos medienos gamybos procesų tobulinimo kryptis, o inžinierė Maarja Mirjama Rajasaar pristatys eksperimentinį tyrimą apie lauko medinių konstrukcijų monitoringą.
Tyrėjas Maximilianas Pramreiteris nagrinės efektyvesnį miško išteklių naudojimą, o biologijos profesorius Vitas Marozas aptars tvaraus miškininkystės ir biologinės įvairovės svarbą. Programoje taip pat numatytas pranešimas apie medinių tiltų projektavimą Ispanijoje ir jų gamybą Lietuvoje, taip pat didžiausio administracinio pastato su laikančiomis medinėmis konstrukcijomis įgyvendinimo analizė.
Baltijos šalių medžio architektūros ir statybos rinkos dabartinės būklės, potencialo ir ateities krypčių apžvalgą pateiks verslo atstovas ir tvaraus statybos ekspertas Paulius Milčius.
„Medienos statybos sektorius Baltijos regione turi didžiulį augimo potencialą. Tačiau tam reikia glaudaus akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Forumas katalizuoja šį procesą“, – apibendrina dr. L. Nekrošius.
Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas ir mokslinio komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.
