Ekstremaliosios situacijos, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir sparti dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik gydytojų darbą, bet ir jų rengimą. Kaip šioms permainoms turėtų pasiruošti Europos medicinos mokyklos ir sveikatos sistemos, rugsėjo 10–12 d. Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje diskutuos medicinos, mokslo ir sveikatos politikos ekspertai iš užsienio ir Lietuvos.
Konferenciją „Akademinė medicina neapibrėžtumo laikais: studijos, mokslas ir pacientų priežiūra“ organizuoja Europos medicinos mokyklų asociacija (AMSE) ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas.
Tris dienas truksiančiame renginyje bus nagrinėjama, ar dabartinė medicinos studijų sistema yra pasirengusi ekstremaliosioms situacijoms, konfliktams, krizėms ir sveikatos sistemų sutrikimams, kokių kompetencijų reikės ateities gydytojams ir kaip saugiai į klinikinę praktiką integruoti dirbtinį intelektą.
Konferencijoje taip pat bus aptariamos Lietuvai aktualios problemos – sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir jų pritraukimas į regionus, medicinos studentų perdegimas ir būtinybė stiprinti sveikatos sistemos pasirengimą krizėms.
„Gydytojų rengimas negali atsilikti nuo pasaulio, kuriame jiems teks dirbti. Būsimasis gydytojas turės būti pasirengęs ne tik taikyti naujausias technologijas, bet ir veikti krizių bei didelio neapibrėžtumo sąlygomis, priimti atsakingus sprendimus ir išsaugoti žmogišką santykį su pacientu. Vilniuje vyksianti konferencija suteiks galimybę Lietuvos ekspertams kartu su kolegomis iš kitų šalių diskutuoti apie Europos medicinos studijų ateitį“, – sako VU Medicinos fakulteto profesorius, AMSE generalinis sekretorius ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. Algirdas Utkus.
Medicina ekstremaliųjų situacijų akivaizdoje
Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir darbui jų metu. Praktinėse veiklose bus nagrinėjamas viso kraujo naudojimas sudėtingomis sąlygomis, hipotermijos prevencija ir masyvaus kraujavimo valdymas. Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas pasidalys civilio anesteziologo patirtimi gydant per karą Ukrainoje patirtas traumas.
Apie Europos medicinos studijų ir sveikatos sistemų ateitį kalbės Europos Parlamento narys, buvęs už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ekspertas Tomas Zapata, Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos programų vadovas Matthiasas Wismaras ir Europos Komisijos atstovas Stevenas Engelsas.
Ekspertai vertins, kaip Europa turėtų spręsti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą, kokių naujų gebėjimų reikia būsimiems medikams ir kaip palengvinti skirtingose šalyse įgytų profesinių kompetencijų pripažinimą.
Kaip dirbtinis intelektas keičia gydytojo darbą?
Rugsėjo 11 d. VU Medicinos mokslo centre (Žaliųjų Ežerų g. 2, Vilnius) vyks diskusijos apie dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų taikymą medicinoje, personalizuotą mediciną ir retąsias ligas.
Pranešėjai nagrinės, kokių žinių reikia gydytojams, kad jie gebėtų kritiškai vertinti dirbtinio intelekto pateikiamus rezultatus, atpažintų galimas klaidas, išlaikytų sprendimų priėmimo kontrolę ir užtikrintų pacientų saugumą. Taip pat bus aptariama genomikos pažanga, personalizuotos medicinos perspektyvos ir su naujomis technologijomis susiję etiniai klausimai.
Baigiamąją konferencijos dieną dėmesys bus skiriamas studentų psichikos sveikatai. Lietuvos ir užsienio mokslininkai kalbės apie studentų perdegimą, bendraamžių įtaką jaunų žmonių emocinei savijautai, pandemijos padarinius ir skirtingas reakcijas į pasaulines krizes.
Renginys vyks anglų kalba.
Konferencijos programa
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
