„Vienas liūdnesnių atradimų buvo tai, kad jei žmogus nenori žinoti, jog skaito dezinformaciją, joks modelis ar dirbtinis intelektas negali padėti ją aptikti. Žmogus tiesiog netikės. Mano atliktuose tyrimuose pastebėjau, kad ši problema nesibaigia sukūrus modelį ar aptikus dezinformaciją. Po to reikia galvoti apie kūrybiškus būdus informuoti visuomenę. Taigi, mes taip pat dirbame su visuomenės švietimu, kuris yra didžiausias ginklas prieš dezinformaciją“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja Milita Songailaitė, kurios tyrimai ir veikla daugiausia orientuoti į dirbtinio intelekto sprendimus.
Interviu mokslininkė aptaria DI vaidmenį aptinkant dezinformaciją, darbą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus apie studijas, kurias ji mėgo visų pirma dėl jų lankstumo ir laisvės.
Išanalizavo 100 000 pranešimų Rusijos „Telegram“ kanaluose
Būdama VDU doktorantė, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas iš naujausių jos bendraautorių darbų buvo daugiau nei 100 000 pranešimų analizė devyniuose Rusijos „Telegram“ kanaluose.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad dezinformacija buvo aptinkama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie skrydžio MH17 numušimą, įvairius teiginius dėl Vakarų pagalbos ir pasakojimus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat nustatėme efektyviausius dezinformacijos aptikimo metodus ir parodėme, kad žinių grafai arba struktūrizuoti informacijos tinklai turi didelį potencialą analizuojant didelius informacijos kiekius“, – sako VDU doktorantė.
Dezinformacija ir jos aptikimas tampa vis aktualesnėmis ir opesnėmis problemomis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 000 dalyvių iš viso pasaulio, kurių buvo paprašyta atpažinti tikrą ir suklastotą turinį. Nors daugelis jų išreiškė pasitikėjimą savo gebėjimu atskirti dezinformaciją, dalyviams pavyko tai padaryti tik 60 procentų atvejų.
M. Songailaitė priduria, kad DI gali būti labai veiksmingas nustatant klaidingą informaciją: dažniausiai paplitę teiginiai yra lengvai patikrinami. Tačiau natūralu, kad kiekvienas susidūrė su nuomonėmis ar informacija, kurios teisingumas priklauso nuo interpretacijos.
„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tokiais atvejais joks modelis to neišmoks. Pavyzdžiui, nustatant, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pažymi pašnekovė.
Pesimizmas dėl DI švietime
Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė teigia, kad tai gali būti labai naudinga priemonė, ir ji pati ją naudoja norėdama išmokti ką nors naujo arba atrasti naują technologiją. Tačiau universitete ji dažniau susiduria su kitokiais, mažiau tinkamais naudojimo atvejais.
„Paprastai studentai imasi šių įrankių ne tam, kad išmoktų ką nors naujo, o kad ką nors padarytų greičiau arba galbūt sukčiautų. Dėl to į dirbtinį intelektą žiūriu pesimistiškiau. Tačiau, mano nuomone, studentas, kuris geba teisingai naudoti DI, turėtų aiškiai pranokti tą, kuris negali, ypač tą, kuris naudoja šiuos įrankius sukčiavimui. Manau, kad ateityje skirtumas tarp tų, kurie teisingai naudoja DI mokymuisi, ir tų, kurie sukčiauja, padidės“, – svarsto VDU doktorantė, pridurdama, kad, jos nuomone, DI turės neigiamą poveikį švietimui ateityje, todėl DI įrankių naudojimas turėtų būti apribotas.
Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose pritaikė informatikos ir matematikos žinias įdomiems praktiniams sprendimams. Prieš šešerius metus įkurtas „Abstract Music“ yra muzikos rekomendavimo sistema, pagrįsta giliuoju mokymusi, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal asmens specifines individualias savybes. Jos naujesnė įmonė „Tinic Solutions“ skirta ne mažiau naudingai misijai.
„Pastebėjome, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų išvardyti visi patiekalai, vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Todėl nusprendėme ją surinkti ir sukurti rekomendavimo sistemą. Taip pat planuojama nemokama programėlė“, – apie savo dabartinę veiklą pasakoja dirbtinio intelekto ekspertė.
Studijos VDU: išskirtinis lankstumas ir laisvė
Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro studijas kartu su informatikos minoru, o vėliau įgijo taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau Milita atskleidžia, kad prieš baigdama vidurinę mokyklą ji labiau domėjosi kitomis sritimis.
„Iki pat 12 klasės nemaniau, kad pasirinksiu matematiką. Man tuo metu patiko daug dalykų. Labai domėjausi fizika, programavimu, medicina, biologija ir inžinerija. Tačiau, kai pradėjau giliau analizuoti šias sritis, pamačiau, kad visose jose yra matematika. Vėliau, 11 klasėje, dirbau prie biologijos tyrimo projekto su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą buvo matematikas. Tada supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė galėti dirbti su matematika bet kurioje srityje, kurios noriu“, – savo pasirinkimą aiškina M. Songailaitė.
Pašnekovė prisimena, kad studijuodama VDU jai patiko daugelis dėstytojų: jie visi turėjo savo unikalų stilių ir efektyviai dėstė savo dalykus. Absolventė išskiria statistiką kaip vieną iš mėgstamiausių, nes ši sritis yra glaudžiai susijusi su jos dabartine veikla. Be to, dėstytojas turėjo įtraukiantį būdą paaiškinti ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.
Dalindamasi savo įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, kad jai patinka išskirtinė VDU savybė: studijų lankstumas ir laisvųjų menų (artes liberales) principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai pasirinkti ne tik savo specializacijos, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų ir dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ar kitose veiklose.
„Man labiausiai patiko lankstumas ir tai, kad kiekvieną semestrą gali susidaryti savo tvarkaraštį. Taip pat man patinka žmonių laisvė. Kai kalbi su žmonėmis iš kitų universitetų ir tada su VDU žmonėmis, jauti, kad jų mąstymas yra atviresnis. Tai yra didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisimindama, kad jai labai patiko mokytis arabų kalbos bakalauro studijų metais. Šiuo metu ji mano, kad dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač dėka „Transform4Europe Alliance“, vienijančios VDU ir 10 kitų žemyno universitetų, yra ypač naudingas.
Moksleiviai neturėtų bijoti kelti tikslus
Šiuo metu M. Songailaitė dalyvauja įvairiose veiklose: ji ne tik doktorantė, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei yra techninė vadovė privačioje įmonėje. Didžioji dalis jos darbo turi vieną tikslą: kurti DI sprendimus verslui ir akademiniam sektoriui. Laisvalaikiu technologijų ekspertė taip pat stengiasi dalyvauti su savo darbu susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ją ypač domina gynyba ir ji dalyvauja konferencijose bei darbo grupėse, skirtose šiai temai.
VDU absolventė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors tam neturi daug laiko. „Turiu labai aktyvų šunį, Džiną, kuris kasdien ištempia mane į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi šunų dresūros. Tai puikus būdas atgaivinti smegenis. O kai man tikrai reikia pertraukos, mėgaujuosi snieglenčių sportu. Man snieglentė yra tokia laisvė, ko gero, viena iš nedaugelio sporto šakų, kur gali apkeliauti visą kalną ir jautiesi toks laisvas“, – pasakoja Milita Songailaitė.
Kreipdamasi į dvyliktokus, kurie sprendžia, kokią kryptį jiems pasirinkti, Milita sako, kad jie neturėtų bijoti kelti sau konkrečius tikslus.
„Labiausiai norėčiau, kad jie neiššvaistytų studijų metų, nes tai yra metai, kai dar neturime daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur išreikšti ir tobulinti save. Todėl labai norėčiau, kad jie išsikeltų kuo daugiau tikslų ir atkakliai jų siektų. Tie tikslai neturi būti „Gauti geriausius pažymius“ arba „Laiku atlikti visas užduotis“. Jie gali būti įdomesni: susitikti daugiau žmonių, dalyvauti projektuose ar renginiuose, aplankyti daugiau šalių. Nesvarbu, koks tas tikslas. Pastebėjau, kad dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie išsikėlė sau tikslus ir jų siekia“, – sako VDU mokslo darbuotoja.
