Žiema Lietuvoje kasmet sugrįžta ne tik su sniegu, bet ir su nematomu virusų rinkiniu, kuris išnaudoja nuovargį, tamsą ir nuolatinį skubėjimą. Nors manoma, kad susergama „perpūtus vėjui“ ar „sušlapus kojas“, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šeimos medicinos centro vedėja, šeimos gydytoja Sigita Sadauskienė pabrėžia: šaltis pats savaime ligos nesukelia. Tikrasis kaltininkas – virusai, kurių šaltuoju sezonu cirkuliuoja daug ir susilpnėjęs biologinis skydas.
Mokslas skaičiuoja daugiau nei 200 skirtingų virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Todėl žmogus gali susirgti kelis kartus per sezoną. Lietuvoje suaugusieji vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus, vaikai – iki 8 kartų, o darželinukai virusus parsineša kone kas mėnesį. Tai vertinama kaip natūrali organizmo „treniruotė“ – taip imuninė sistema mokosi atpažinti grėsmes.
Gripas šiemet – ypač klastingas
Šį sezoną gydytoja išskiria gripą kaip vieną pavojingiausių žiemos infekcijų. Gripas prasideda staiga: aukšta temperatūra, stiprūs raumenų ir galvos skausmai, silpnumas, o neretai ir komplikacijos, galinčios baigtis plaučių uždegimu ar hospitalizacija. Gripas gali „paguldyti“ net sveikus žmones.
Šiemet gripas pasižymi ir netipiniais simptomais. S. Sadauskienė pastebi, kad daliai pacientų liga pasireiškia ne tik kvėpavimo takų, bet ir virškinamojo trakto simptomais – vargina viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas. Ši gastrointestininė gripo forma klaidina pacientus, todėl į medikus kreipiamasi per vėlai.
„Šiemet dalis pacientų pagalbos ieško tik tuomet, kai būklė jau ženkliai pablogėjusi. Gripas nėra liga, kurią reikėtų „išvaikščioti“ ar gydyti savarankiškai, ypač jei temperatūra laikosi kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar netikėti virškinimo sutrikimai“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Svarbu akcentuoti, kad gripo antibiotikais negydome. Antibiotikai veikia bakterijas, bet neturi jokio poveikio virusams, todėl jų vartojimas be indikacijų didina antimikrobinio atsparumo problemą. Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisideda bakterinės komplikacijos – ir tik gydytojui įvertinus situaciją.
Didžiausia rizika – ne speigas, o sausas biuro oras
Šeimos medicinos centro gydytojai pastebi, kad didžiausia rizika užsikrėsti kyla ne šaltyje, o uždarose patalpose – biuruose, auditorijose, bendrabučiuose, viešajame transporte. „Žiemą žmonės būna arčiau vieni kitų, rečiau vėdina patalpas, o vienas kosintis žmogus gali per kelias valandas tapti infekcijos šaltiniu visam kabinetui“, – sako S. Sadauskienė.
Tai aktualu studentams ir jauniems žmonėms, gyvenantiems intensyviu tempu: paskaitos, darbas, sesijos, nuolatinis informacijos srautas, miego trūkumas. Netiesioginis stresas silpnina organizmo atsparumą, o liga dažnai „pasiveja“ tada, kai atrodo, kad sustoti negalima.
Tyrimai rodo, kad ilgiau nei 15 minučių trunkantis artimas kontaktas su sergančiuoju uždaroje erdvėje riziką susirgti padidina kelis kartus. Todėl likti namuose susirgus, dėvėti kaukę esant simptomams, kosėti ne į delną, o į sulenktą alkūnę – turi didesnę reikšmę nei daugelis brangių „imunitetą stiprinančių“ priemonių.
Jūsų gyvenimo būdas – stipresnis už papildus
Nors vaistinių lentynos lūžta nuo imunitetą žadančių stiprinti preparatų, mokslas pateikia paprastesnę išvadą – stebuklingos piliulės tiesiog nėra. Iki 60 proc. sveikatos lemia būtent gyvensena, o ne genetinis kodas ar brangūs maisto papildai. Gydytoja pastebi, kad imuninė sistema primena sudėtingą orkestrą, kuriam būtinas ritmas, poilsis ir tinkamos sąlygos, kad bendras skambesys būtų darnus.
Šio vidinio „orkestro“ sinergija prasideda nuo judėjimo, kuris veikia kaip natūralus vaistas. Reguliarus, bent pusvalandį per dieną trunkantis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir skatina imuninių ląstelių „budrumą“, todėl tai vadinama viena efektyviausių prevencijos priemonių. Svarbi ir mityba, kurioje turėtų dominuoti ne trumpalaikės mados ar „superproduktai“, o balansas. Žiemą organizmas jautriai reaguoja į skysčių ir vitaminų trūkumą, tad paprastas vanduo bei augalinis maistas tampa pagrindiniu „kuru“, padedančiu organizmui kovoti su virusų apgultimi.
Tačiau net ir sveikiausia mityba gali tapti bejėgė prieš lėtinį stresą, kuris veikia kaip imuniteto išjungiklis. Chroniškas miego trūkumas slopina organizmo gynybinę funkciją, o tyrimai patvirtina, kad pervargę asmenys virusinėmis ligomis serga dažniau ir ilgiau nei tie, kurie randa laiko kokybiškam poilsiui.
Skiepai – svarbi apsaugos dalis
Galiausiai, žiemos ligų kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir skiepai. Kasmetiniai skiepai nuo gripo ir COVID-19 sumažina sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijos riziką. Tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, studentams, dažnai būnantiems didelėse žmonių grupėse, ir sveikatos priežiūros darbuotojams.
Žiemos ligos – neišvengiama sezono dalis, tačiau tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Medikai primena: kiekvienas sąmoningas kasdienis sprendimas – nuo papildomos valandos miego iki atsakingos saviizoliacijos pajutus pirmuosius simptomus – yra tikroji investicija į sveikesnę žiemą.
