Žiemos sezonui įsibėgėjus, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai plūsta į kalnus. Slidinėjimas ir snieglenčių sportas yra populiarios pramogos, tačiau reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir didelio atidumo. Draudikų statistika rodo, kad net patyrę entuziastai patiria traumas, o jų gydymas užsienyje gali brangiai kainuoti.
Traumų žemėlapis: nuo Alpių kurortų iki Gruzijos kalnų
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, kasmet fiksuojama rimtų traumų, susijusių su žiemos sportu: slidinėjimu, snieglenčių sportu ir aktyviu laisvalaikiu kalnuose. Traumų žemėlapyje dominuoja Prancūzija, Italija, Gruzija, Austrija ir Andora.
Nemažai traumų fiksuota ir 2026-aisiais. ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė teigia, kad nuo sausio 1 d. iki vasario 12 d. bendrovė atlygino 8 000 eurų už 20 įvykių.
„Didžiausios žalos fiksuojamos ten, kur brangiausios medicinos paslaugos ir sudėtingiausia logistika: Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje. Tačiau dauguma traumų nėra susijusios su ekstremaliomis situacijomis. Žmonės pervertina savo fizinį pasirengimą arba neįvertina trasų sudėtingumo. Net neatsargi akimirka gali baigtis rimtu raiščių patempimu ar kaulo lūžiu. Šiemet jau išmokėjome virš 3600 eurų už blauzdikaulio lūžio gydymą Prancūzijoje“, – sako L. Karutienė.
Snieglentė ar slidės: kokių traumų tikimybė didžiausia?
L. Karutienė pastebi, kad slidininkų ir snieglentininkų traumos skiriasi dėl skirtingos įrangos ir kritimo specifikos.
„Slidininkams dažniausiai nukenčia apatinės galūnės: kelio sąnariai, plyšta raiščiai ar lūžta blauzdikauliai. Snieglentininkai dažniau patiria viršutinių galūnių traumas – riešų lūžius, pečių išnirimus, nes krisdami remiasi rankomis. Abi grupės rizikuoja patirti galvos traumas, kurios be šalmo gali būti lemtingos“, – teigia Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.
Ji primena, kad dažna nelaimių priežastis – intensyvus krūvis per trumpą laiką. Žmonės per atostogas trasose praleidžia po 5-6 valandas, nors įprastai sportuoja mažiau. Prie traumų prisideda nuovargis, dėl kurio lėtėja reakcija ir prastėja koordinacija.
„Be to, dalis keliautojų renkasi sudėtingesnes trasas, nei leidžia jų patirtis. Raudonos ar juodos trasos vilioja, tačiau reikalauja geros technikos ir specifinio fizinio pasirengimo. Netinkamai pasirinktas maršrutas išlieka dažna traumų priežastis“, – pabrėžia L. Karutienė.
Kaip išvengti traumų kalnuose?
Kad kelionė į kalnus nesibaigtų gydytojo kabinete, ekspertė rekomenduoja laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia – realistiškai įvertinti savo fizinę formą ir ruoštis iš anksto.
„Likus mėnesiui iki kelionės, būtina stiprinti kojų raumenis ir gerinti bendrą ištvermę. Pirmosiomis dienomis kalnuose rekomenduojama rinktis lengvesnes trasas, daryti pertraukas ir neignoruoti nuovargio signalų“, – sako Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.
Ne mažiau svarbus ir techninis pasiruošimas. Jei turite savo įrangą, prieš sezoną ją turėtų apžiūrėti specialistai, tinkamai sureguliuoti. Nuomojantis įrangą kurortuose, visada sąžiningai nurodykite savo įgūdžių lygį – nuo to priklauso saugumas. Galiausiai, esminiu saugikliu netikėtoje situacijoje gali tapti kelionių draudimas, apimantis aktyvias pramogas.
„Traumos kalnuose dažnai reiškia ne tik gydymo išlaidas, bet ir papildomas išlaidas transportui ar grįžimui namo. Draudimas padeda šią finansinę naštą sumažinti“, – pažymi L. Karutienė.
