Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažadėjo per likusius dvejus savo kadencijos metus pasiekti, kad Lietuvoje veiktų vientisa dronų atpažinimo ir naikinimo sistema. Pažadas nuskambėjo po spalio 18-osios incidento, kai iš Lenkijos į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas nukrito ir sprogo Juodžionių kaime, Pasvalio rajone.
Drono sprogimas apgadino civilinį automobilį
Spalio 18 dieną nukritusio drono nuolaužos apgadino civilinį automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad bepilotis orlaivis buvo ukrainietiškas ir gabeno sprogmenų.
Po šio incidento R. Kaunas patikslino, kad bent iš dalies vientisą apsaugos sistemą tikisi turėti iki 2027 metų pabaigos. Vis dėlto ministras šį terminą susiejo su verslo gebėjimu greitai suprogramuoti ir į bendrą tinklą sujungti skirtingus sprendimus.
R. Kaunas pripažino, kad pradėjęs dirbti ministru rado fragmentuotą oro gynybos modelį. Pagal jį atskiromis priemonėmis buvo saugomi tik tam tikri objektai ar teritorijos, tačiau jos neveikė kaip viena sistema.
Sistema sujungs aptikimą ir taikinio neutralizavimą
Ministro vizijoje vientisa sistema turėtų aprėpti visą veiksmų grandinę: įtartino objekto aptikimą, sprendimo priėmimą ir taikinio neutralizavimą raketa, dronu perėmėju ar kita priemone.
Vienoje aplinkoje ketinama sujungti radarų, akustinių jutiklių, kamerų, pasieniečių ir galbūt gyventojų pranešimų duomenis. Tai turėtų padėti tiksliau nustatyti, kas įskrido į Lietuvos oro erdvę, ir parinkti tinkamą atsaką.
Krašto apsaugos ministerija rugsėjo 4 dieną paskelbė apie maždaug 5 mln. eurų vertės integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos kūrimą. Numatyta, kad dirbtinis intelektas realiuoju laiku apdoros kariuomenės bei kitų institucijų radarų, jutiklių ir kitos infrastruktūros perduodamą informaciją.
R. Kauno teigimu, vientisos ekosistemos projektas jau pradėtas, jam paskelbtas valstybės užsakymas ir numatytas finansavimas. Ministerija buvo gavusi 19 Lietuvos įmonių pasiūlymų. Juos žadėta įvertinti ir atrinkti geriausiai valstybės poreikius atitinkančius dalyvius.
Oficialus projektas suskirstytas į tris etapus. Pirmojo veikiančio bandomojo sprendimo tikėtasi 2027 metų pradžioje, tais pačiais metais numatyta sujungti prijungtus jutiklius ir oro gynybos priemones, o 2028-aisiais – integruotis su sąjungininkų platformomis.
Įrangos tiekimas gali užtrukti dvejus metus
Ministras pripažino ekspertų argumentą, kad veikiančią oro gynybos sistemą sukurti per dvejus metus gali būti itin sunku. Procesą riboja įrangos gamybos terminai, valstybių konkurencija dėl tų pačių priemonių ir gynybos pramonės pajėgumai.
R. Kauno teigimu, naujai užsakytų radarų gali tekti laukti nuo vienų iki dvejų metų. Todėl delsiant pateikti užsakymus visos sistemos sukūrimas dar labiau nusikeltų.
Vyriausybė taip pat leido Gynybos resursų agentūrai skubos tvarka įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomųjų dronų perėmėjų partijų. Pirmenybę numatyta teikti Ukrainoje išbandytiems sprendimams.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, 2026–2030 metais oro erdvės stebėjimui, gynybai ir elektroninei karybai Lietuva planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų. Vien mažosios oro gynybos sistemai gali reikėti iki 1 mlrd. eurų.
R. Kaunas pabrėžė, kad sukurta sistema negalės likti nekintanti. Ukrainoje po pigių bepiločių pasirodė brangesni reaktyviniai dronai, todėl jiems neutralizuoti reikia naujų atsakomųjų technologijų. Dėl to Lietuvos apsaugą nuo dronų teks nuolat atnaujinti.
