Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per Vilniuje vykusį „AML Summit 2026“ renginį pabrėžė būtinybę visoms institucijoms ir finansų sektoriaus dalyviams aktyviai ruoštis dviem svarbiems įvykiams: naujiems Europos Sąjungos pinigų plovimo prevencijos (AML) taisyklių pakeitimams, įsigaliosiantiems nuo 2027 m. liepos 10 d., ir artėjančiam MONEYVAL (Europos Tarybos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertų komitetas) Lietuvos vertinimui, numatytam kitų metų spalį.
„Nė viena institucija negali užtikrinti finansų sistemos saugumo viena. Turime dirbti kartu: finansinių paslaugų teikėjai, AML specialistai ir viešosios valdžios institucijos, įskaitant mus kaip prižiūrėtoją,“ – kalbėdamas susirinkusiems sakė G. Šimkus. Jis pabrėžė, kad nors iki naujų Europos AML taisyklių įsigaliojimo liko 256 dienos ir dalis techninių standartų dar nėra galutinai parengti, finansų paslaugų teikėjai jau dabar gali vertinti naujų taisyklių poveikį klientų atidžiam tikrinimui, nuolatiniam stebėjimui ir verslo rizikos vertinimui. Naujasis AML paketas yra reikšmingas ir sudėtingas pokytis, reikalaujantis investicijų į žmones, kompetencijas, duomenis, technologijas ir vidaus kontrolės sistemas. Tačiau tai taip pat proga sukurti mažiau reguliavimo arbitražo galimybių, užtikrinti nuoseklesnes priežiūros nuostatas ir didesnį aiškumą įmonėms, veikiančioms tarptautiniu mastu.
Kalbant apie MONEYVAL vertinimą, kuris numatytas po metų, G. Šimkus akcentavo, kad tai yra ne Lietuvos banko ar viešųjų institucijų testas, o viso Lietuvos sistemos – priežiūros, finansinės žvalgybos, teisėsaugos, kitų viešųjų institucijų ir privataus sektoriaus – vertinimas. Vertintojai analizuos teisinę ir institucinę sistemą, tačiau svarbiausias klausimas bus: „Ar sistema veikia praktiškai? Ar suprantame Lietuvai svarbius rizikos veiksnius? Ar mūsų taikomos priemonės atitinka šias rizikas? Ar galime įrodymais ir praktiniais pavyzdžiais parodyti, kad jos duoda rezultatų?“.
Nacionalinės reputacijos ir tarptautinio pasitikėjimo kontekste stiprios MONEYVAL vertinimo išvados yra labai svarbios. Rimti trūkumai gali lemti intensyvesnius Lietuvos institucijų ir jų klientų patikrinimus, daugiau dokumentacijos reikalavimų, sudėtingesnius korespondentinių bankų santykius, lėtesnius ir brangesnius tarptautinius mokėjimus, didesnį „de-risking“ procesą ir daugiau kliūčių prekybai, investicijoms bei finansų prieinamumui. Tai gali turėti ilgalaikių reputacinių ir ekonominių pasekmių, todėl MONEYVAL vertinimas yra laikomas nacionaline prioritetine užduotimi.
Lietuvos bankas įsipareigojo teikti paramą šiam procesui organizuodamas diskusijas, mokymus ir praktinius seminarus, tačiau tikimasi aktyvaus privataus sektoriaus įsitraukimo, laiku teikiamos informacijos, atvirumo sprendžiant problemas ir noro tobulėti. Latvijos patirtis, pasak G. Šimkaus, parodė, kad geri rezultatai pasiekiami per bendrą rizikų supratimą ir viešojo bei privataus sektorių veiksmų koordinavimą.
Baigdamas savo kalbą, G. Šimkus pateikė tris pagrindinius akcentus: pirma, MONEYVAL vertinimas yra nacionalinė prioritetinė užduotis, o esminis klausimas bus taisyklių veikimas praktikoje; antra, ruoštis reikia nedelsiant, nes naujasis Europos AML paketas, nors ir sudėtingas, suteikia galimybę sukurti nuoseklesnį Europos taisyklių rinkinį ir lygesnes veiklos sąlygas; trečia, Lietuvos bankas teiks rekomendacijas ir paramą, tačiau atsakomybė už pasirengimą tenka patiems.
