Ties didžiausia Lietuvos hidroelektrine Kaune rengiami du atskiri projektai: lašišų migracijos kelią turintis atkurti žuvitakis ir Nemuno aukštupio bei žemupio laivybos kelius sujungsiantis šliuzas. Rengiantis įrengti žuvitakį jau pradėtas kompleksinis lašišų jauniklių migracijos tyrimas, kuris, kaip skelbia „Lrytas“, tokia apimtimi iki šiol nebuvo atliktas nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse.
Pažymėtos lašišaitės parodys, kaip įveikia marias ir turbinas
Spalio 27 dieną prie Verknės upės susirinko Gamtos tyrimų centro mokslininkai, Žuvininkystės tarnybos specialistai ir Kauno hidroelektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ atstovai. Į upę buvo paleista 50 dvejų metų lašišų rituolių, o dar 150 pažymėtų žuvų ketinama paleisti 2027 metų pavasarį.
Kiekvienai lašišaitei implantuotas iš Kanados atgabentas akustinis žymeklis, turintis unikalų kodą. Vienas toks maždaug 400–500 eurų kainuojantis įrenginys veikia 116 dienų.
Iki Kauno marių pažymėtoms žuvims reikės nuplaukti apie 40 kilometrų. Aukščiau ir žemiau marių sumontuota stebėjimo įranga turėtų užfiksuoti jų migracijos greitį, kelionės trukmę ir išgyvenamumą. Tyrėjai taip pat aiškinsis, kiek lašišaičių gyvos įveiks Kauno hidroelektrinės turbinas.
Žymekliuose įdiegti plėšrūnizmo jutikliai leis nustatyti, ar lašišaitė netapo kitos žuvies grobiu. Gamtos tyrimų centro mokslininko Justo Dainio teigimu, Verknė yra tinkama lašišoms neršti, tačiau pasiekusios Kauno marias žuvys gali sulėtėti, pradėti klaidžioti ir tapti šamų, starkių ar ešerių grobiu.
Akustinis žuvų ženklinimas naudojamas ir kituose tyrimuose, tačiau šiuo atveju išskirtinis visas vertinamas maršrutas – lašišų jauniklių kelionė upe, per didelį tvenkinį ir hidroelektrinę. Ankstesnis migruojančių ungurių tyrimas parodė, kad Kauno hidroelektrinės turbinose žuvo apie 20 proc. stebėtų žuvų. Pavojų joms kelia ne tik turbinų mentės, bet ir staigus slėgio pokytis, galintis sukelti barotraumą.
Žuvitakis turėtų atkurti lašišų migracijos kelią
Pastačius Kauno hidroelektrinę, lašišos išnyko iš Nemuno aukštupio. Planuojama žuvų pralaida turėtų atverti joms kelią pro užtvanką ir padėti atkurti migraciją.
Pagal Vandens įstatymo reikalavimus hidroelektrinės savininkė „Ignitis gamyba“ žuvitakį turi įrengti iki 2030 metų. Bendrovė teigia ketinanti laikytis šio termino.
Žuvitakis ir laivybos šliuzas bus įgyvendinami kaip atskiri projektai, nes už žuvų pralaidą pagal įstatymą atsako hidroelektrinės savininkas. Dėl abiejų statinių Kauno miesto, ministerijų ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai dar 2021 metų spalio 1 dieną pasirašė memorandumą.
Jau tuomet buvo pabrėžiama, kad didžiausias žuvitakio iššūkis bus ne suaugusių žuvų pakilimas į Nemuno aukštupį, o jauniklių gebėjimas saugiai grįžti per Kauno marias ir hidroelektrinę į Baltijos jūrą. Dabar pradėtas tyrimas turėtų suteikti duomenų, reikalingų šiam keliui įvertinti.
Šliuzas sujungtų Nemuno vandens kelius
2026 metais parengtas Kauno savivaldybės finansuojamo laivybos šliuzo poveikio aplinkai vertinimas. Dokumentacijos rengimą organizavo Lietuvos vidaus vandens kelius prižiūrinti Vidaus vandens kelių direkcija. Galutinai patvirtinti vertinimą ir pradėti rengti projektinius pasiūlymus tikimasi 2027 metais.
Planuojamas šliuzas būtų 17 metrų pločio ir galėtų priimti iki 16 metrų pločio laivus. Kauno marių pusėje numatyti 10 ir 20 metrų gylio vartai, todėl pagal savo mastą statinys taptų vienu didžiausių upinių šliuzų Europoje.
Poveikio aplinkai vertinimo programoje numatyta galimybė aptarnauti iki 110 metrų ilgio, 16 metrų pločio ir 1,8 metro grimzlės laivus. Šliuzas sujungtų Nemuno aukštupio ir žemupio vandens kelius nuo Druskininkų iki Kuršių marių, sudarydamas sąlygas pramoginei ir keleivinei, o sukūrus reikiamą infrastruktūrą – ir krovininei laivybai.
Vertinimo išvadoje nurodoma, kad pritaikius numatytas poveikio mažinimo priemones šliuzas neturėtų sukelti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Vis dėlto dar turės būti įvertinta invazinių rūšių plitimo grėsmė ir kiti ekologiniai pavojai.
Pagal programoje pateiktą grafiką techninis projektavimas vyktų 2026–2028 metais, o statybos – 2028–2031 metais. Taigi iki 2030-ųjų privalomas įrengti žuvitakis turėtų būti užbaigtas anksčiau už šliuzą.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šliuzą yra pavadinęs dar statant hidroelektrinę numatyta, tačiau vėliau „į stalčių“ padėta idėja. Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas Aurelijus Rimas pabrėžė, kad nacionalinės svarbos statiniui reikia itin tikslių techninių sprendinių ir derinimo su daugeliu institucijų.
