Dviem mėnesiams po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros, didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ užregistravo daugiau nei 8 tūkst. su ja susijusių būsto žalų. Klientų turtui padarytiems nuostoliams atlyginti bendra išmokų suma siekia 5,3 mln. eurų. Tai yra didžiausia audra bendrovės istorijoje pagal žalų skaičių.
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad didžiausią šių metų vasaros audrą labiausiai išskiria krentančių medžių ir šakų padaryti nuostoliai. Tarp didžiausių žalų yra apgadinti gyvenamųjų namų stogai ir kitos pastatų konstrukcijos. Pasak jo, audros padaryta žala gyventojų namams kiekvienu atveju sudaro reikšmingas išlaidas, kurių ne kiekvienas namų ūkis gali padengti iš savo santaupų.
Ekspertas pastebi, kad audros, sukeliančios tūkstančius žalų, tampa įprasta vasaros realybe, todėl pasirengimas joms turėtų būti nuolatinė rūpinimosi savo namais dalis. Gyventojams patariama nuolat prižiūrėti šalia pastatų augančių medžių būklę, tikrinti pastatų fasadų, stogų ir jų dangų, lietaus vandens nutekėjimo bei surinkimo sistemų būklę. Pastebėjus medžių pažeidimus, puvinius ar pastato defektus, būtina nedelsiant imtis priežiūros ir remonto darbų.
Būstas kentėjo ir nuo žiemos
Gamtos stichijos būstui pavojingos ne tik vasarą. Vien pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos draudimas“ užregistravo 12,9 tūkst. žalų – 73 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o išmokų suma pasiekė 15 mln. eurų. Praėjusią žiemą daugybę nuostolių lėmė gausus sniegas, kuris ilgam nugulė ant stogų, šiltnamių, pavėsinių ir kitų smulkiosios architektūros statinių.
A. Juodeikis aiškina, kad žiemą stogams ir statiniams pavojingiausias yra tirpstančio sniego slėgis, nes atodrėkio metu sniegas pasunkėja iki kelių kartų. Tokios apkrovos pirmiausia neatlaiko lengvesnės konstrukcijos: stoginės, pavėsinės, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, taip pat senesni ar netvarkingi stogai.
Ekspertas pabrėžia, kad dalies žalų galima išvengti pasiruošus dar prieš žiemą. Rudenį rekomenduojama apžiūrėti stogą, sutvarkyti atsilaisvinusias ar pažeistas dangos dalis, išvalyti latakus ir lietvamzdžius, kad tirpstantis vanduo galėtų nutekėti. Šiltnamius, stogines ar pavėsines galima sutvirtinti laikinomis atramomis, o nuo lengvų konstrukcijų sniegą reikėtų nuvalyti reguliariai. Šaltuoju sezonu svarbu patikrinti šildymo sistemas, apšiltinti nešildomose patalpose einančius vamzdžius, o retai lankomuose pastatuose, pavyzdžiui, soduose ar sodybose, palikti minimalų šildymą arba išleisti vandenį iš sistemos.
Būstą draudžia 6 iš 10
Šiemet atliktas „Lietuvos draudimo“ užsakytas gyventojų tyrimas rodo, kad savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis išlieka stabili: 6 iš 10 šalies gyventojų (64 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu. Per metus ši dalis beveik nekito.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis respondentų (23 proc.) valdo nuosavą būstą, tačiau neturi jo draudimo. 13 proc. gyventojų teigia neturintys būsto, kurį galėtų drausti.
A. Juodeikis konstatuoja, kad reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes nekilnojamojo turto, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra apdraudę. Jis primena, kad draudimas padeda amortizuoti netikėtus nuostolius dėl gaisro, gamtos jėgų, vagysčių ir kitų rizikos veiksnių.
Turintys pagrindinio būsto draudimą dažniau yra vyresni nei 35 metų amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir gaunantys vidutines bei aukštesnes pajamas. Neturintys draudimo dažniau nurodo žemesnio išsilavinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų respondentai. 18-35 m. amžiaus atstovai, gyvenantys didmiesčiuose, dažniausiai nurodo neturintys jiems priklausančio būsto.
A. Juodeikis išskiria, kad būsto draudimas yra kompleksinė paslauga. Nors dažniausiai rūpinamasi pastatų draudimu (sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos), ne mažiau svarbus yra ir namų turto draudimas, apimantis visus kilnojamuosius daiktus būste. Taip pat aktuali yra civilinės atsakomybės draudimo rūšis, apsauganti nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
