Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atlikta analizė parodė, kad Ukmergės rajono savivaldybėje šiuo metu šviesolaidiniu ryšiu gali naudotis apie 39 proc. namų ūkių. Tačiau, pasinaudojus esama infrastruktūra, šią aprėptį būtų galima padidinti beveik dvigubai – iki maždaug 72 proc.
„Ukmergės rajono savivaldybėje daugeliu atvejų nereikia kurti tinklo nuo pradžių – užtenka įveikti paskutinius kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo. Tokios investicijos į ryšio plėtrą leistų sumažinti priklausomybę nuo vieno tinklo ir sudarytų galimybes naudotis ryšiu sutrikimų ar ekstremaliųjų situacijų metu“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Ukmergės rajonas yra antroji savivaldybė, kurioje RRT atliko išsamią fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę, modeliavo galimus plėtros scenarijus ir pasiūlė konkrečius sprendimus. Panašios analizės jau buvo atliktos Molėtų rajono savivaldybėje, o išbandytas modelis bus taikomas ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
„Paskutinės mylios“ potencialas
Analizė taip pat atskleidė, kad daugiau kaip 9 tūkst. būstų Ukmergės rajone yra nutolusių iki 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo, o maždaug pusė jų – iki 250 metrų. Sudarius sąlygas šias patalpas prijungti, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų padidėti nuo maždaug 39 proc. iki apie 72 proc. namų ūkių.
„Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis. Šviesolaidis – ilgalaikis sprendimas, kuris užtikrintų stabilų didelės spartos ryšį, atlieptų augantį duomenų poreikį ir stiprintų savivaldybės skaitmeninį atsparumą. RRT duomenys aiškiai parodo „paskutinės mylios“ potencialą“, – teigia J. Šovienė.
Potencialas neišnaudotas ir mobiliojo ryšio srityje. Šiuo metu trijų mobiliojo ryšio operatorių bazinės stotys Ukmergės rajone veikia 46 unikaliose vietose. RRT modeliavimas rodo, kad papildomai pastačius 19 bazinių stočių, 100 Mb/s duomenų perdavimo spartą užtikrinančių mobiliojo ryšio tinklų aprėptis išaugtų iki maždaug 93 proc. namų ūkių Ukmergės rajone.
Šiuo metu ne mažesnė nei 100 Mb/s duomenų perdavimo sparta mobiliuoju ryšiu pasiekia apie 81 proc. šios savivaldybės namų ūkių. RRT įpareigojimai numato, kad iki 2028 m. pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose.
Kaip gali prisidėti savivaldybės
Iš RRT analizės matyti, kad Ukmergės rajone ryšio infrastruktūros plėtrą apsunkina mažas gyventojų tankis, didelė mažose gyvenvietėse gyvenančių žmonių dalis ir didesni atstumai tarp namų ūkių. Tai didina tinklų plėtros sąnaudas, todėl kai kuriose teritorijose investicijos operatoriams komerciškai sunkiau atsiperka. RRT vertinimu, tokiais atvejais ypač svarbus savivaldybės, gyventojų ir operatorių bendradarbiavimas.
Todėl RRT siūlo savivaldybėms aktyviau įsitraukti planuojant ryšio infrastruktūros plėtrą. Mobiliojo ryšio atveju savivaldybės gali teritorijų planavimo dokumentuose sudaryti galimybes reikalingai infrastruktūrai, suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ir kitos bazinėms stotims tinkamos infrastruktūros bei spartinti savivaldybės kompetencijai priklausančias projektų derinimo ir leidimų išdavimo procedūras.
Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybės gali sudaryti galimybes ryšio linijas tiesti savivaldybei priklausančių kelių juostose, o rekonstruojant gatves ir šaligatvius iš anksto įrengti infrastruktūrą būsimoms ryšio linijoms. RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais identifikuoti teritorijas, kuriose kokybiško ryšio trūksta labiausiai, derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su operatorių plėtros planais ir svarstyti finansines paskatas gyventojams ir verslams, pageidaujantiems prisijungti prie šviesolaidinio tinklo.
RRT šiemet parengė savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, skirtą palyginti savivaldybių situaciją, parodyti, kur ryšio plėtra atsilieka, kokios to priežastys ir kokių veiksmų reikėtų imtis mažinant skaitmeninę atskirtį.
