Dirbtinis intelektas (DI) nebėra tik atskira programa – jis tampa neatsiejama įvairių kasdienių įrankių dalimi, tokių kaip vertimo ar navigacijos programėlės, nuotraukų redagavimo ar el. laiškų rašymo funkcijos. „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tik kas penktas respondentas visada supranta, kada naudojasi dirbtiniu intelektu.
„Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad tai rodo, kaip sparčiai kinta DI naudojimo samprata. Technologija vis dažniau integruojama į jau pažįstamas skaitmenines paslaugas, o neegzistuoja kaip atskiras įrankis.
„Anksčiau DI dažniausiai įsivaizduodavome kaip aiškų veiksmą: atidarai įrankį, užduodi klausimą ir gauni atsakymą. Dabar DI vis dažniau veikia nematomas – naudojantis įprastomis telefono ar kitų programėlių funkcijomis. Dėl to keičiasi ir pats supratimas, ką reiškia naudotis DI – nebūtinai turime sąmoningai pasirinkti DI įrankį, kad technologija jau dalyvautų procese“, – aiškina I. Rudinskaitė.
DI nebereikia specialiai įjungti
Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) teigia dažniausiai žinantys, kada naudojasi DI. Taigi bendrai tik 45 proc. respondentų tvirtina visada arba dažniausiai suprantantys, kada susiduria su šia technologija.
Viena iš priežasčių, kodėl šią ribą atpažinti darosi sunkiau, yra ta, kad DI gali būti naudojamas įrankiuose, kurių pirmiausia nesiejame su dirbtiniu intelektu. Beveik 4 iš 10 respondentų (39 proc.) naudojasi vertimo programomis, kuriose gali būti integruotas DI, panaši dalis (38 proc.) – navigacijos programėlėmis. Beveik 3 iš 10 (29 proc.) naudojasi nuotraukų ar vaizdo redagavimo įrankiais.
DI gali slypėti ir dar įprastesniuose veiksmuose. Beveik kas penktas respondentas (19 proc.) naudojasi internetinių parduotuvių rekomendacijomis, panaši dalis (18 proc.) – teksto ar el. laiškų automatinio pildymo funkcijomis. Į šį sąrašą taip pat patenka klientų aptarnavimo pokalbių robotai, socialinių tinklų rekomendacijos bei virtualūs asistentai telefone.
„Vartotojui svarbiausia, kad funkcija būtų patogi ir atliktų savo darbą, todėl natūralu, kad ne visada galvojame, kokia technologija veikia už jos. Tačiau čia atsiranda naujas iššūkis – kuo mažiau DI pastebimas, tuo svarbiau suprasti, kada jo pateiktą ar parinktą rezultatą verta vertinti kritiškai“, – pastebi I. Rudinskaitė.
DI gali klysti – ir tai jau pastebėjo dauguma
Nors DI pateiktas atsakymas gali skambėti įtikinamai, nebūtinai jis būna teisingas. Remiantis „Tele2“ tyrimo duomenimis, 7 iš 10 DI naudotojų (70 proc.) jau yra pastebėję neteisingą ar netikslią informaciją, o kas ketvirtas (25 proc.) su tuo susiduria dažnai.
Tuo pat metu beveik 4 iš 10 (37 proc.) naudotojų sako dažnai pasitikintys DI pateikta informacija jos papildomai nepatikrinę, o kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) atsakymus dažnai tikrina kituose šaltiniuose. Nors tyrimas nesieja DI atpažinimo su tikrinimo įpročiais, rezultatai rodo, kad technologijai tampant vis mažiau pastebimai, jos atsakymus reikėtų priimti kritiškai.
„DI stiprybė kartu yra ir viena priežasčių, kodėl turime išlikti kritiški – jis geba pateikti sklandų ir užtikrintai skambantį atsakymą. Tačiau užtikrintas tonas dar nereiškia, kad informacija teisinga. Jeigu sprendimas ar informacija mums svarbūs, papildomas patikrinimas patikimame šaltinyje turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip ir pats naudojimasis DI“, – sako I. Rudinskaitė.
Naujas įgūdis – ne tik naudotis, bet ir atpažinti
DI plėtra keičia ir tai, ką reiškia mokėti naudotis technologijomis. Iki šiol daug dėmesio skirta tam, kaip parašyti gerą užklausą ar išsirinkti tinkamą DI įrankį. Tačiau technologijai persikeliant į kasdienes programėles, atsiranda dar vienas svarbus įgūdis – suprasti, kada DI apskritai prisideda prie gaunamo rezultato.
Tai nereiškia, kad vartotojas turi žinoti, koks algoritmas veikia kiekvienoje programėlėje. Svarbiau atskirti situacijas, kuriose automatiškai pateiktas atsakymas, rekomendacija ar pasiūlymas gali turėti didesnę reikšmę. Kuo svarbesnė informacija, tuo daugiau priežasčių ją patikrinti.
„DI vis patogiau įsilieja į mūsų naudojamus įrankius, todėl ilgainiui vien mokėti juo naudotis nebeužteks. Svarbus taps gebėjimas suprasti, kada technologija padeda formuoti tai, ką matome, skaitome ar pasirenkame. Nebūtina abejoti kiekvienu pasiūlymu, tačiau svarbu neprarasti įpročio klausti, iš kur atsirado rezultatas ir ar juo galima pasikliauti“, – apibendrina I. Rudinskaitė.
Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni „Tele2“ klientai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.
