Europos Komisija neskyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašytų papildomų 500 mln. eurų NATO rytinio flango antidroninei gynybai. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sprendimu nusivylė, tačiau patikino, kad Lietuva planuotą sistemą kurs savo lėšomis.
Baltijos šalys prašė skubiai stiprinti rytinį flangą
Trijų Baltijos valstybių gynybos ministrai į Europos Komisiją kreipėsi rugsėjo 21 dieną. Įslaptintam dokumentui priskirtą laišką pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministras R. Kaunas, Estijos gynybos ministras Martinas Heremas ir Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis.
Ministrai prašė skubiai skirti papildomą finansavimą, argumentuodami, kad Rusijos keliama grėsmė didėja, todėl būtina sustiprinti Baltijos šalių apsaugą nuo dronų. Prašyti 500 mln. eurų buvo skirti ne vien Lietuvai, o bendrai trijų valstybių antidroninės gynybos projektui.
R. Kauno teigimu, planuota integruota sistema sujungtų dronų aptikimo įrangą, dirbtiniu intelektu grindžiamus sprendimus ir kinetines neutralizavimo priemones, tarp jų – dronus perėmėjus. Baltijos šalys tikėjosi sukurti modelį, kurį vėliau galėtų pritaikyti ir kitos Europos Sąjungos valstybės.
Dar rugsėjo 28 dieną Lietuvos ministras sakė iš Briuselio gaunantis teigiamų signalų. Jis tuomet pabrėžė, kad Lietuva daugiausia dėmesio skiria aptikimo priemonėms ir pajėgumams, leidžiantiems fiziškai neutralizuoti priešiškus dronus.
Komisija vietoj dotacijos pasiūlė paskolas
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius spalio 28 dieną pranešė, kad Europos Komisija jau atsakė Baltijos šalims, tačiau negali pasiūlyti jų prašyto dydžio papildomų dotacijų.
A. Kubilius aiškino, kad dabartinis ES biudžeto laikotarpis eina į pabaigą, o kitose biudžeto programose beveik neliko galimybių rasti tokių didelių papildomų sumų.
Vietoj negrąžintinos paramos Komisija pasiūlė trims valstybėms dalyvauti naujame SAFE lengvatinių paskolų kvietime. Po pirmojo kvietimo šioje priemonėje buvo likę 21 mlrd. eurų.
SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES gynybos paskolų priemonė. Europos Sąjunga jai reikalingas lėšas skolinasi finansų rinkose, tačiau gautas paskolas turi grąžinti pačios valstybės. Lietuvai pagal SAFE numatyta apie 6,4 mlrd. eurų. Birželio 24 dieną šalis gavo pirmąją 956,3 mln. eurų išmoką, sudariusią 15 proc. visos Lietuvai skirtos sumos.
LRT duomenimis, finansavimo dronų pajėgumams teoriškai dar būtų galima ieškoti Integruoto sienų valdymo fonde, tačiau jame nėra kalbama apie Baltijos šalių prašytiems 500 mln. eurų prilygstančias sumas.
Lietuva sistemos neatsisako
R. Kaunas teigė iš Lietuvos deleguoto eurokomisaro A. Kubiliaus tikėjęsis didesnio nei moralinis ar žodinis palaikymas. Europos Komisijos atsakymą ministras pavadino neįkvepiančiu.
Vis dėlto, pasak jo, Komisijos sprendimas nekeičia Lietuvos numatytų oro gynybos pirkimų. Valstybė ketina savo lėšomis kurti antidroninę sistemą ir įsigyti jai reikalingą įrangą.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius Komisijos poziciją taip pat pavadino nuviliančia ir stebinančia. Jo vertinimu, toks sprendimas rodo solidarumo su saugumo iššūkius patiriančiomis ES ir NATO rytinio flango valstybėmis trūkumą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad Baltijos šalys tikriausiai dar kartą kreipsis į ES institucijas ir sieks išsiaiškinti, ar projektui vis dėlto būtų galima gauti dotaciją.
