2026 m. lapkričio 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Antradienį Seimo Kultūros komitetui pritarus iš esmės visiems pasiūlymams kitų metų biudžete, įskaitant liberalo Simono Kairio parengtam variantui surasti papildomus 7,9 mln. eurų, jis pats atkreipia dėmesį, kad parlamentui teko atsakomybė taisyti tai, ko nepadarė Vyriausybė.
S. Kairio pastebėjimu, Kultūros ministerija į Seimą svarstyti kitų metų valstybės biudžeto atėjo neparuošusi namų darbų, todėl laužyti galvą, kaip atkurti pastaraisiais metais mažinamą kultūros rėmimą, tenka parlamentui.
„Kultūros komitetas pritaria daugmaž atstatyti valstybės remiamą kultūrinę veiklą iki praėjusios kadencijos lygio. Tačiau Finansų ministerija šių pinigų į biudžetą nesiteikė įskaičiuoti. Vadinasi, jeigu Seimas atsakingai tikisi užtikrinti bazinį nepriklausomo kultūros lauko finansavimą, tokį nesuderintą biudžeto projektą turi mesti į šiukšliadėžę ir išsiųsti ministrus viską skaičiuoti iš naujo“, – sako S. Kairys.
Praėjusios kadencijos kultūros ministro, dabar – Seimo nario – paskaičiavimui surasti 7,9 mln. eurų kultūrinėms programoms finansuoti komitetas pritarė bendru sutarimu. Lygiai taip pat komitetas pritarė ir dar didesniam – beveik 16 mln. eurų dydžio – poreikiui, kuri Seimui pateikė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras.
Savo ruožtu Kultūros ministerija antradienį nurodė, kad konkursinių kultūros programų didinimo poreikis sudaro 12,5 mln. eurų. Tai yra lėšos, kurių prašo Finansų ministerijos, bet negauna.
„Jeigu valdantieji neišspręs šito uždavinio, šalyje dėl infliacijos, augančių sąnaudų ir neužtikrinamo finansavimo trečius metus iš eilės mažės kultūrinės produkcijos pasiūla, o daugelis menininkų liks bedarbiai. Susidariusią valstybinio ir nevyriausybinio kultūros lauko padėtį įsivaizduodami pagal prekybos analogiją, pamatytume, kad augant pardavėjų atlyginimui, mažėja prekių asortimentas parduotuvės lentynose ir sykiu pamažu išsivaikšto smulkūs prekeiviai iš turgaviečių“, – pabrėžia S. Kairys.
Jis atkreipia dėmesį, kad 2027 m. biudžete užtat žymiai augant nedarbo draudimui – iki 612 mln. eurų, dalis be projektinio finansavimo – tai yra be darbo – likusių menininkų turės gyventi nei iš savo kūrybos, o bedarbio pašalpų.
