KTU akademinio choro „Jaunystė“ mini 100 metų jubiliejų, o lapkričio 21 d. Kauno sporto halėje vyksiančiame koncerte „Jaunystės dainos – skamba ir skambės“ kartu su choru pasirodys Linas Adomaitis, Girmantė Vaitkutė, Žygimantas Baltrūnas ir Stefanija Nosovaitė. Choro meno vadovė Danguolė Beinarytė sako, kad svarbiausia šio vakaro dalis – žmonės.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovės Danguolės Beinarytės, šis koncertas – padėka visoms ankstesnėms kartoms, dovana dabartinei ir pažadas ateities kartai, o choro istorija nesibaigia ties šimtmečio riba – ji tęsiasi kiekviename balse, repeticijoje ir žmoguje, kuris pasirenka dainuoti kartu.
„Norėjosi, kad šis koncertas būtų kur kas daugiau nei iškilmingas jubiliejaus paminėjimas. Tai galimybė susitikti „Jaunystės“ istorijai, dabarčiai ir ateičiai. Šimtas metų yra labai ilgas kelias, todėl norisi ne tik prisiminti, kas buvo, bet ir parodyti, koks choras yra šiandien – gyvas, kūrybingas ir pasirengęs eiti toliau“, – teigia D. Beinarytė, chorui vadovaujanti jau 30 metų.
Koncerte bus atliekami skirtingų laikotarpių kūriniai, o chorinė muzika atsiskleis įvairiomis spalvomis. Kartu su choristais ir scenos žvaigždėmis į sceną lips A. Kačanausko muzikos mokyklos vokalinės grupės „Dangi“ bei „Dangiukai“, Kauno bigbendas, Kauno styginių kvartetas bei ritmo grupė.
Naujo etapo pradžia
Šimtas metų – ypatinga sukaktis. Pasak KTU akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovės D. Beinarytės, šis jubiliejus verčia pažvelgti ne tik atgal, bet ir į priekį bei kartu akcentuoti, kad šimtmetis – nėra pabaiga, o naujo etapo pradžia.
„Man norisi, kad „Jaunystė“ ir toliau išliktų gyvas, veržlus, muzikinės kokybės siekianti choras, kuriame jauni žmonės atrastų ne tik muziką, bet ir bendruomenę, draugystę ir vietą tobulėti. Didžiausias džiaugsmas būtų žinoti, kad po mūsų ateis kitos kartos, kurios taip pat turės ką prisiminti ir kam perduoti šią dainą“, – sako D. Beinarytė.
Pagrindinė choro meno vadovės užduotis – padėti jaunų žmonių energijai virsti muzika, išlaikant choro tapatybę. Ji įsitikinusi, kad tradicijos nėra vien tai, ką paveldime iš ankstesnių kartų, ir gyvuoja tik tada, kai kiekviena nauja karta jas priima bei savaip pratęsia.
„Per tris dešimtmečius, kai vadovauju chorui, pasikeitė daug dalykų – kartos, jų muzikinis skonis, klausymosi įpročiai, gyvenimo tempas. Tačiau jaunam žmogui ir šiandien reikia to paties – galimybės save išreikšti, patirti bendrystę ir būti priimtam“, – kalba D. Beinarytė.
Metai po metų keitėsi ir pats muzikinis pasaulis, bet, anot D. Beinarytės, choras negali likti sustingęs viename laikotarpyje, o jai, kaip vadovei, svarbu išsaugoti profesionalumą, chorinio dainavimo kultūrą, pagarbą muzikai.
„Kartu tenka ieškoti naujų skambesio spalvų, repertuaro galimybių ir bendradarbiavimo formų. KTU akademinio choro „Jaunystė“ veikla, koncertai su įvairių žanrų atlikėjais rodo, kad chorinė muzika gali būti atvira ir šiuolaikiška“, – akcentuoja choro meno vadovė.
Visų balsas – svarbus
Nors choras jau skaičiuoja veiklos šimtmetį, studentų, norinčių prisijungti į jo gretas, netrūksta. D. Beinarytė įsitikinusi, kad studijų metai – ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai jaunas žmogus mokosi savo profesijos, ieško atsakymų, bando suprasti, kas jis yra ir kokiu keliu nori eiti.
„Choras šioje kelionėje suteikia tai, ko ne visada galima išmokti auditorijoje – gebėjimą išgirsti kitą žmogų, pasitikėti, bendradarbiauti ir jausti atsakomybę už bendrą rezultatą. Čia kiekvieno balsas yra svarbus, bet įgauna tikrąją prasmę, kai susilieja su kitais balsais. Tai labai graži gyvenimo pamoka, kuri praverčia būsimoje profesinėje veikloje ir santykiuose su žmonėmis“, – pastebi D. Beinarytė.
Vienas gražiausių choro istorijos ženklų D. Beinarytei yra tai, kad žmogus, baigęs studijas, lieka choro dalimi. Pasak meno vadovės, studentai baigia universitetą, pradeda dirbti, kuria šeimą, bet patirtis, kurią jis išgyveno, lieka su juo.
„Mūsų choro alumnai – neatsiejama istorijos dalis. Bendruomenę išlaiko ne vien formalūs susitikimai ar jubiliejai, o nuoširdus noras susitikti, kartu dainuoti ir pasidžiaugti vieni kitais. Dėl to man svarbu, kad „Jaunystė“ būtų atvira visoms kartoms, nes dabartiniai choristai kuria šiandienos istoriją, o alumnai primena jos gilumą bei tęstinumą“, – priduria D. Beinarytė.
