Skaitmeninimas Lietuvoje tampa ne tik paveldo išsaugojimo, bet ir švietimo, mokslo, naujų paslaugų kūrimo bei tautinio atsparumo infrastruktūra. Tačiau kyla klausimas dėl šios infrastruktūros tvaraus palaikymo ir tęstinumo. Atsižvelgiant į 2027 m. valstybės biudžeto projekto svarstymus, Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija „Ateities pusryčiai“, kurios metu kultūros, švietimo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovai sprendė skaitmeninės šalies kultūros ateities klausimus.
Skaitmeninė kultūra – Lietuvos ateities vizijos dalis
Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vyresnioji patarėja Aistė Rinkevičiūtė pristatė skaitmeninės kultūros vietą valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Pažangi skaitmeninė kultūros infrastruktūra įvardijama kaip galimybė didinti Lietuvos istorijos ir kultūros prieinamumą skaitmeninėje erdvėje, leidžianti kiekvienam dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tai ne tik mažina regionų socialinę, kultūrinę ir ekonominę atskirtį, bet ir sudaro sąlygas lengvesnei kitakalbių pažinčiai su šalies kultūra.
Nors technologijos padeda atrasti kultūrą, meną ir paveldą bei kurti naujus sprendimus, jos kelia ir iššūkių. Kaip pastebėjo A. Rinkevičiūtė, pasaulinės platformos, užtikrinančios masinę prieigą prie turinio, įgauna vis daugiau įtakos tam, koks kultūros turinys pasiekia žmones. „Todėl mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, ypač svarbu savo iniciatyva rūpintis, kad jų kultūra būtų matoma ir skaitmeninėje erdvėje, ir už jos ribų“, – teigė patarėja.
Tačiau valstybės ateities vizijoje numatytiems tikslams pasiekti nepakanka vienkartinių skaitmeninimo projektų. Būtina nuolat veikianti infrastruktūra, užtikrinanti sukaupto suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio prieinamumą visuomenei, jo saugumą ir tolesnį naudojimą.
Lietuvos kultūra telkiama eKultūroje
Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžė, kad skaitmeninės kultūros tema bibliotekoje aptariama neatsitiktinai, nes biblioteka dokumentinį paveldą ir kultūros turinį skaitmenina bei telkia daugiau nei 20 metų. Sukaupta ekspertinė patirtis padėjo suburti kultūros įstaigas bendram tikslui – šiemet užbaigtas projektas, kurio vienas rezultatų yra platforma eKultūra. Šiuo metu eKultūra yra didžiausia Lietuvoje skaitmeninės ir skaitmenintos kultūros turinio erdvė, kurioje sukauptas turinys iš daugiau nei 170 kultūros įstaigų, telkiantis kultūros istorijas, paveldą ir šia laiku kūrybą.
Kultūros skaitmeninimas: nuo paveldo išsaugojimo iki naujų paslaugų ir sprendimų
Skaitmenindamos ir atverdamos paveldą bei kitą kultūrinį turinį, įstaigos ne tik didina jo prieinamumą, aktualumą ir užtikrina ilgalaikį išsaugojimą. Jos sudaro galimybes šį turinį naudoti inovacijoms ir naujoms paslaugoms kurti, pavyzdžiui, pakartotinai naudoti skaitmenintus kūrinius kūryboje, pasitelkti 3D kultūros paveldo objektus moksle ar kultūros duomenų pagrindu kurti naujas skaitmenines paslaugas.
Diskusijoje akcentuota, kad skaitmeninis kultūros turinys gali būti naudingas ne tik švietimui ir mokslui, bet ir kitoms sritims – krašto apsaugai, verslui bei žmonių psichikos sveikatai. Dalyviai aptarė šių sričių bendradarbiavimo galimybes ir kultūros turinio potencialą kuriant inovacijas, ateities produktus bei paslaugas.
Taip pat pabrėžta, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste ir, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, svarbu išsaugoti šalies kultūros turinį. Siūlyta sudaryti svarbiausių Lietuvos kultūros objektų sąrašą, nuolat jį papildyti šiuolaikiniu turiniu ir atrinktus objektus sistemingai skaitmeninti.
Ar strateginės kultūros infrastruktūros palaikymas bus užtikrintas?
Diskusijoje išreikštas susirūpinimas, kad finansavimas platformos eKultūra palaikymui 2027 m. valstybės biudžete vis dar neužtikrintas. Pabrėžta, kad tokioms sistemoms būtinas nepertraukiamas finansavimas. Tęstinis finansavimas svarbus ne tik sukurtos infrastruktūros veikimui, bet ir galimybei nuolat pildyti skaitmeninį kultūros turinį, didinti jo prieinamumą, žinomumą ir panaudoti jį naujoms paslaugoms bei sprendimams kurti.
Nuo diskusijos – prie sprendimų
Siekiama, kad kultūros skaitmeninimas Lietuvoje būtų nuoseklus procesas, užtikrinantis kultūros paveldo ir šiuolaikinio turinio išsaugojimą, prieinamumą ir panaudojimą, kuriam reikalinga tvariai palaikoma ir plėtojama infrastruktūra. Nors kai kurios kultūros įstaigos turinį skaitmenina jau ne vieną dešimtmetį, o projektas „Platformos eKultūra sukūrimas“ paskatino imtis šios veiklos daugiau institucijų, turinio skaitmeninimas išlieka netolygus.
Kultūros skaitmeninimo etapas priklauso ne tik nuo valstybės finansavimo, bet ir nuo pačių kultūros įstaigų skaitmeninės transformacijos. Skaitmeninimo procesui tampant įprasta veiklos dalimi, keičiasi ir požiūris į kultūros turinio praktinį pritaikymą – jis ne tik saugomas ir atveriamas, bet ir vis plačiau pasitelkiamas mokymuisi, kūrybai bei naujoms paslaugoms kurti, taip stiprinant bendrą skaitmeninės kultūros ekosistemą.
