Tarptautinė klimato kaitos diena, minima spalio 24 d., išryškina miškų svarbą gamtai ir klimatui. Vis dėlto, didėjantis medienos naudojimas kelia iššūkių. Kaip alternatyvą, Lietuvos mokslininkai tiria dirbtinę medieną, gaminamą iš augalinių atliekų, tokių kaip kviečių, šiaudų ir kanapių.
Ši naujoji medžiaga formuojama iš medienos ar kitų augalinių dalelių, naudojant rišiklius. VILNIUS TECH mokslininkės Aurelijos Rimkienės teigimu, jų kuriama technologija nereikalauja papildomo išorinio kaitinimo, nes rišiklis kietėja egzoterminės cheminės reakcijos metu, taip taupant energiją ir mažinant CO₂ emisijas. Ateityje iš šios dirbtinės medienos galėtų būti gaminami baldai, interjero detalės, statybiniai elementai. Mokslininkai siekia padaryti medžiagą atsparesnę aplinkos poveikiui, kad ją būtų galima naudoti ir lauke.
Dirbtinė mediena statybose gali pakeisti įvairias medžiagas, naudojamas pastatų atitvaroms, rąstams, sijoms ar blokams gaminti. Ji taip pat pasižymi pranašumu prieš natūralią medieną, nes gamybos metu galima pridėti priedų, gerinančių atsparumą ugniai, vandeniui ir suteikiančių įvairias formas, matmenis bei spalvas.
Vienas svarbiausių dirbtinės medienos privalumų – gebėjimas mažinti anglies dvideginio emisijas. Gamybai galima naudoti įvairius augalus ir jų dalis, įskaitant kviečių, miežių, avižų šiaudus, rapsų, kukurūzų atliekas, medienos apdirbimo atliekas, pluoštinių augalų (linų, kanapių) stiebus, jūros dumblius ir kt. Naudojant šiaudus dirbtinės medienos gamybai, anglies junginiai užkonservuojami 25–100 metų, taip atitolinant jų išsiskyrimą į atmosferą kaip CO₂. Lyginant su šiaudų irimu, išvengiama metano susidarymo.
Anot mokslininkų, didesnį kiekį anglies junginių galima užkonservuoti auginant pluoštines kanapes, kurių biomasės derlius iš hektaro yra didesnis nei kviečių šiaudų, o anglies kiekis sausoje masėje siekia apie 45–50 proc.
Gamyboje vietoj cheminės kilmės klijų galima naudoti organinius rišiklius iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, kukurūzų krakmolą ar biologinės kilmės poliuretaną. Tai padeda sumažinti iškastinių žaliavų poreikį. Keičiant žaliavas ir rišiklius, galima gauti įvairaus tankio ir atsparumo medžiagų: lengvesnės tinka šilumos izoliacijai, o tankesnės – plokštėms ar baldų detalėms.
Mokslininkų kuriama technologija leidžia medienos atliekas paversti naujais gaminiais, taip mažinant naujos medienos poreikį ir ilgiau išsaugant panaudotos medienos vertę. Augdami medžiai pasisavina CO₂, o anglis lieka sukaupta medienoje. Užuot atliekas deginus, jas galima panaudoti naujiems ilgaamžiams gaminiams, pratęsiant anglies saugojimo laiką. Pasibaigus gaminio naudojimo laikui, jį siekiama perdirbti, susmulkinant ir panaudojant kaip žaliavą naujiems gaminiams.
Viena iš galimų dirbtinės medienos panaudojimo krypčių – statybinių elementų gamyba. Mokslininkai jau pateikė patentinę paraišką dėl armuoto dirbtinės medienos kompozito iš organinių atliekų ir poliuretano rišiklio, taip pat statybinių elementų gamybos būdo. Ši medžiaga, sudaryta iš kanapių spalių, poliuretano ir stiklo pluošto armatūros, galėtų būti naudojama stambiems statybiniams gaminiams formuoti. Jau domisi statybos sektoriaus atstovai, skatinantys tobulinti medžiagos savybes ir ieškoti praktinio pritaikymo galimybių.
