„Dabar vyraujantys konfliktai primena visus laikus, kurie buvo lig šiolei, tarsi neišmoktos istorijos pamokos“, – sako žinomas aktorius, koliažinės operos „Mažvydas“ režisierius Kęstutis Jakštas. Artėjant gražiausioms metų šventėms, muzikinė drama kartu su ansambliu „Lietuva“ ir kviestiniais atlikėjais primins tai, kas svarbu kiekvienam – apie žmogiškumą, meilę ir ištikimybę, kovą už gyvenimą bei prasmę. Jau lapkričio 19 d. Kauno sporto hlėje žiūrovai dar kartą išvys jautrias ir įkvepiančias istorijas, kurių herojais tampa Vladas Bagdonas, Monika Marija, Joana Gedmintaitė, Rokas Laureckis, Rokas Spalinskas ir kiti.
Pasak režisieriaus K.Jakšto, įtemptas spektaklio siužetas primena šių dienų nesutarimus, žmonių tarpusavio susiskaldymą.
„Žmonės, atrodo, vystosi, tobulėja, ir technologijos tobulėja, o elementarūs dalykai nėra girdimi, ir tai veda į katastrofas. Mes vieningi pasidarome tik kai prireikia, netgi tuomet, kai esame laisvi ir nepriklausomi, nemokame susitelkti. Gyvenimas yra labai trumpas, jį reikia nugyvent taip, kad ir gyvenime būtų gera ant širdies, ir lygiai taip pat scenoje. Galbūt geriausia pamoka iš spektaklio – jeigu yra skiemenuota „Lie-tu-va“, tai ją reikia sujungti į vieną žodį.“
Žiūrovai atpažįsta save
Pagrindinį Mažvydo vaidmenį įkūnijantis V.Bagdonas pasakoja, kaip žiūrovai įsijaučia ir kartu išgyvena dramatiškus veikėjų likimus, o jų vietoje geba atpažinti save.
„Esmė – atpažįstamumo efektas. Jeigu žiūrovas staiga sutrinka ir jaučiasi su tuo artistu šalia, tas jam yra vertinga. Žiūrovai ateina pabūti artisto vietoje, susijaudinti kartu su juo, įjungti save į jo būseną scenoje. Jeigu tas buvimas yra teisingas, tai ir pats jauti širdim, kaip tas atsiliepia žiūrovų kvėpavime, akyse ar kažkokioj tyloj, susikaupime. Kiekvieną vaidmenį yra nelengva išgyventi, išbūti. Tačiau mėgstu vaidmenis, kuriuose yra emociniai gyliai – tai mano gyvenimo pagrindas. Didžiuojuosi, kurdamas Mažvydo vaidmenį, didžiuojuosi kiekvieną kartą prieš išeidamas į sceną.“
Mažvydo žmonos Benignos vaidmuo tampa emociškai artimas visoms, kovojančioms už savo šeimą. Šia veikėja tampanti J.Gedmintaitė atskleidžia, kiek gylio bei pastangų reikalauja griežtas Benignos charakteris.
„Benignai susiklosto tokios aplinkybės, kad tenka išsaugot savo šeimą, savo jaunesnįjį brolį, kuris jai kaip sūnus. Toks charakteris, ta kova daugiausiai dėl Kristupo, kad jis išeitų į mokslus, susikurtų ateitį, gyventų laimingai ir sėkmingai. Turbūt vienintelis iššūkis muzikine prasme išieškoti tą charakterį. Gyvenime labai retai tenka būti tokiai griežtai ir impulsyviai, bet vaidmuo vertas pastangų“, – sako operos solistė.
„Kaip tikimės paliesti žiūrovų širdis? Visos komandos sąžiningu darbu. Labai didžiulis indėlis visų, kurie čia dirbo, nes atlikėjai patys išmintingai ir jautriai supranta, ką jie daro scenoje ir dėl ko. Čia gylio reikia, čia svarbus žodis ir to žodžio gylis. Mažvydo tema yra amžina tremties tema, tai lietuvių prigimtiniai dalykai“, – įsitikinęs koliažinės operos režisierius K.Jakštas.
Opera atsiduria ne operoje
Mažvydo žmoną Benigną įkūnijanti J.Vaškevičiūtė visai nepabūgo novatoriškos operos žanro. Priešingai – šiais laikais koliažinė opera gali būti „ant bangos“, net jeigu pagrindinį Mažvydo vaidmenį atlieka kito stiliaus aktoriai kaip V.Bagdonas.
„Manęs tai neišgąsdino nė kiek, nes esu dainavusi pop dainas, džiazą ir miuzikluose. Šį spektaklį priimu labiau ne kaip operą, o pasakojimą apie Mažvydą kaip asmenybę, į pagalbą pasitelkiant muziką. Operą išgirstu tik savo ir Joanos dainavime, kai dainuojame operiniais balsais. Aišku, dar yra kiti, operos apibrėžti rėmai, bet vis tiek šis pastatymas labiau panašus į žanrų samplaiką. Muzikos žinovas, pamatęs afišoje užrašą „koliažinė opera“ ir gerbiamo V. Bagdono veidą, iškart pagalvos: kaip čia taip? Dabar jau visokių tų miksų ir sujungimų yra, tokia yra pasaulinė tendencija.“
J.Vaškevičiūtei antrina to paties žanro atlikėja, pakaitomis Benigną įkūnijanti J.Gedmintaitė, kuri neabejoja operos solistų lankstumu bei džiaugiasi galėdama čia būti.
„Esame pripratę, jog negalima sėdėti vienoje vietoje, tenka prisitaikyti ir laviruoti tarp stilių. Iš kitos pusės koliažas – naujas terminas, nėra nuo ko kopijuoti ar kur pasiklausyti. Privalai pats muzikine prasme išjausti savo vaidmenį, o dar mano atveju teko impulsyvi, griežta moteris, kurių aš paprastai neįkūniju kitose operose. Muzika sinkopuota, tai jau užduoda savo ritmą, o dar pats vaidybinis suderinimas… Bet vaidmuo vertas pastangų“– teigia LRT muzikinio projekto „Triumfo arka“ dalyvė.
„Pagal siužetą Benigna, kaip moteris, labiausiai valdinga, o priešais pastatoma Marija, pirmoji Mažvydo mylimoji, labai švelni ir dora. Šiam vaidmeniui stebuklingai tinka Monikos Marijos balsas ir jos švelnus tembras. Mudvi atsiduriame skirtingose stovyklose ir tai atspindi personažo charakterį“, – asmeniniais atradimais dalijasi J.Vaškevičiūtė.
Koliažas išlaisvina nuo klišių
Muzikinio spektaklio „Mažvydas“ kompozitorius J.Jurkūnas atvirauja – pati pradžia intrigavo ir gąsdino, bet galiausiai suteikė daug kūrybinės laisvės.
„Iš pradžių išsigandau šio apibrėžimo, po to apsidžiaugiau. Jis išlaisvina nuo klišių, tuo pačiu leidžia jomis laisvai žaisti. Įsitraukiau į leitmotyvų ir citatų kūrybinę žaismę. Sąmoningai cituoju H. Berliozą ir L. Van Bethoveną, M. Nymaną ir populiariosios muzikos harmonines progresijas“, – pasakoja kompozitorius, pelnęs Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą, kuriantis kino filmams, spektakliams, populiariosios ir elektroninės muzikos gerbėjams.
Kompozitorius pasakoja, kad kurti pagal Just. Marcinkevičiaus dramą ir Arno Ališausko sukurtą libretą išties buvo nelengva.
„Ilgus mėnesius diskutavome, kalbėjomės su režisieriumi Kęstučiu Jakštu, su A.Ališausku. Rašiau muziką atskirai nuo teksto, eskizavau, nenorėjau per jėgą spausti žodžių į melodiją. Taip pat kurdamas muziką galvojau apie Mažvydą, kaip apie stiprią ir nepasiduodančią asmenybę, gebančią siekti tikslo, turinčią humoro jausmą, kenčiančią, svajojančią, todėl spektaklio nuotaika įvairi“.
Kai kuriuos išbandymus atskleidžia ir projekto sumanytojo – valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestro vadovas E. Kaveckas.
„Iššūkis turbūt ir yra tai, jog dar nepatikrinta. Esame sudėtingame, bet labai maloniame kūrybiniame procese. Viena didžiausių naujienų mums , kad ansamblio istorijoje pirmą kartą turime projektą su simfoniniu orkestru, formuojame visai kitą sudėtį, o man, kaip dirigentui, tiesiog padaugėja eilučių, kurias reikia sužiūrėti (šypsosi). O šiaip labai smagu, muzika įvairiaspalvė ir atspindinti kompozitoriaus Jono charakterį. Joje daug tokių muzikinių šposų“.
Gana šokiruojantis pavadinimas
Tikrąją koliažinės operos reikšmę apibūdina muzikinio spektaklio „Mažvydas“ režisierius Kęstutis Jakštas.
„Žanriškai pasirinktas gana šokiruojantis pavadinimas – koliažinė opera. Tai naujas darinys, kuriame klasikinės operos komponavimo pagrindu jungiama įvairių žanrų ir stilių muzika. Pirmosios koliažo apraiškos atsirado dar antrame amžiuje, o žodis „koliažas“ kilo iš prancūziško žodžio „coller“ bei reiškia tapybos ir grafikos techniką, kai prie pagrindo lipdomos įvairiausios medžiagos. Panašiai ir su muzika: mes pajudėjome link šio sprendimo su galimybe padaryti sintezę nuo antikinės dramos iki šiuolaikinio skambesio, apjungti rečitatyvines operos formas, orkestrą, chorą, šokėjus ir priešingų stilių solistus. Jokie žanrai nebus specialiai atskirti vienas nuo kito“.
Nepaisant tarpusavio skirtumų, „Mažvydo“ atlikėjai vertina vienas kito atsineštas patirtis bei sugebėjimus.
„Esu nepaprastai nustebinta savo kolegų profesionalumu ir rimtu požiūriu į darbą. Puikiai žinau Joaną, mes esame to paties operos žanro atstovės, bet žaviuosi ir kitais atlikėjais. Dėl V. Bagdono apskritai jaučiu pasididžiavimą, o jaunieji kolegos, sakyčiau, taip pat nepaprastai talentingi. Prisipažinsiu, tikrai nebuvau ta, kuri bėgdavo į visų koncertus, bet po šito bendro projekto aš mielai aplankysiu kiekvieną iš jų“,– kūrybine grupe žavisi operistė J.Vaškevičiūtė.
„Labai gerbiu „Lietuvos“ ansamblį – jie yra patys tikriausi savo srities profesionalai ir puikiai susitvarko su šiuolaikinėmis komplikuotomis partitūromis. Iš anksto žinojau tik viena – lengva nebus. Pasirinkome sunkiausią kelią, t.y. neprogramuoti muzikos kompiuteriu, o visą ją atlikti gyvai“, – apie „Mažvydo“ projekto sumanytojus kalba kompozitorius J.Jurkūnas.
Muzikiniame spektaklyje „Mažvydas“ pagrindinius vaidmenis atlieka būrys žinomų veidų: Martyną Mažvydą – V.Bagdonas ir vėliau jį keisiantis Giedrius Arbačiauskas, Mažvydo mylimąją Mariją – dainininkė Monika Marija, sūnų Kasparą – Mantas Jankavičius ir ateityje pasirodysiantis Rokas Spalinskas, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atlieka jau minėtosios operos žvaigždės J.Vaškevičiūtė ir J.Gedmintaitė. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnija valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.
Po Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtos premjeros Vilniuje koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose ir Palangoje. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.
Projektą globoja J.E. Prezidentas Valdas Adamkus.
