2026 m. lapkričio 5 d. pranešimas spaudai. Kiekvieno vaiko gimimas yra didžiausias džiaugsmas, o valstybės pareiga – užtikrinti, kad dirbtinės kliūtys netrukdytų šeimoms susilaukti vaikų. Seime kelią skinasi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama esminių pokyčių.
Socialdemokratai savo iniciatyvą apibūdina kaip tiesioginį atsaką į gimstamumo krizę ir tūkstančių Lietuvos žmonių, svajojančių apie vaiką, lūkesčius.
Nepagrįstų barjerų griovimas
Lietuvoje gimstančių vaikų skaičius kasmet sumažėja bent tūkstančiu. Anot socialdemokratų, valstybė negali nusisukti nuo tų, kuriems labiausiai reikia pagalbos, o pagalbinis apvaisinimas yra realus, moksliškai pagrįstas būdas padėti šeimoms sukurti gyvybę.
„Asmenys, negalintys susilaukti vaikų natūraliu būdu, vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdami jų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu. Didžiausia kliūtis iki šiol buvo tai, kad pagalbinis apvaisinimas buvo neprieinamas tiems, kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės. Lietuvoje kas penkta pora susiduria su vaisingumo problemomis“, – komentuoja Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Pasak parlamentarės, pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos akivaizdžiai padeda spręsti šias problemas – 2018–2024 m. šiuo būdu šalyje gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 kasmet.
Vienas esminių siūlomų pakeitimų – pagalbinio apvaisinimo paslaugų atsiejimas nuo santuokos ar registruotos partnerystės reikalavimo. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, teisė gauti šias paslaugas atveriama visiems pilnamečiams, veiksniems asmenims – sutuoktiniams, nesusituokusioms poroms bei moterims, nesančioms poroje, jei yra nustatytos medicininės indikacijos.
Taip pat atsisakoma perteklinio reikalavimo porai ne mažiau kaip metus bendrai gyventi ar kaskart šaukti gydytojų konsiliumą. Tokie biurokratiniai apribojimai neatitinka šiuolaikinės klinikinės praktikos ir tik gilina pacientų patiriamą stresą.
„Siūlomais pakeitimais atkuriamas lygiateisiškumas, žmonėms grąžinama viltis“, – pabrėžia O. Leiputė.
Didesnė valstybės parama ir finansinis saugumas šeimoms
Socialdemokratinė sveikatos politikos vizija remiasi principu, kad medicina ir pagalba gausinant šeimą negali būti pasiturinčiųjų privilegija. Nuo šiol siūloma reikšmingai padidinti valstybės finansinį prisidėjimą, atleidžiant šeimas nuo sunkios finansinės naštos.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. siūloma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotų embrionų konservavimą (tam planuojama skirti apie 0,7 mln. eurų kasmet). Taip pat valstybės ir PSDF lėšomis bus visiškai finansuojamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos asmenims, kuriems dėl sunkių ligų (pavyzdžiui, taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą) kyla rizika prarasti galimybę turėti vaikų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Andrius Busila akcentuoja, kad įstatymo pakeitimais siekiama jautrios pusiausvyros tarp teisių išplėtimo ir atsakingo medicininio reguliavimo.
„Atsisakome nuostatų, kurios nepagrįstai ribotų asmenų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Kartu laikomės principo, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti grindžiamas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos reikia porai, ar moteriai, nesančiai poroje“, – pabrėžia A. Busila.
Aiškumas dėl genetinių tyrimų ir pagarba gyvybei
Projekte aiškiai reglamentuojami preimplantaciniai genetiniai embriono tyrimai, leidžiantys dar prieš perkėlimą nustatyti sunkias patologijas, keliančias grėsmę gyvybei ar lemiančias negalią.
Nustačius tokias patologijas, bus leidžiama nutraukti gyvybingo embriono laikymą, o tėvų prašymu sudaroma galimybė embrioną oriai laidoti arba kremuoti.
Priėmus šiuos pakeitimus, „Lietuva žengs tvirtą žingsnį link teisingesnės, empatiškesnės ir demografiškai stipresnės valstybės, kurioje kiekviena apie vaiką svajojanti šeima jaus realią valstybės paramą“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas A. Busila.
