Po įtartino judėjimo Lenkijos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lapkričio 5 dieną pareiškė, kad padėtis Lietuvos pasienyje išlieka rami. Pasak ministro, Lietuvos kariuomenė prevenciškai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), tačiau papildomai stiprinti sienos apsaugos kol kas neprireikė.
Lenkijos tarnybos pasienyje greitai sutelkė pajėgas
Įtartinas judėjimas Lenkijos pasienyje su Kaliningrado sritimi pastebėtas lapkričio 3-iosios naktį. Apie incidentą Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui buvo pranešta netrukus po vidurnakčio.
Pasienyje matyti keli žmonės su žibintuvėliais. Lenkijos pasieniečių duomenimis, jie buvo Rusijos teritorijoje ir ėjo palei vadinamąją žaliąją sieną – sausumos pasienio ruožą už oficialių kontrolės punktų. Į Lenkiją šie žmonės patekti nebandė.
Lenkijos vyriausybė teigia, kad greitai sutelktos policijos, pasieniečių ir kovos su terorizmu pajėgos neleido incidentui eskaluotis ir galėjo užkirsti kelią provokacijai. Vis dėlto D. Tuskas pripažino, kad neįmanoma užtikrintai patvirtinti, jog pastebėtų žmonių tikslas iš tiesų buvo surengti provokaciją.
Lenkijos ir sąjungininkų tarnybos anksčiau buvo perspėjusios, kad pirmoje lapkričio pusėje pasienyje gali būti surengta diversijų arba į šalį gali mėginti patekti ginkluoti asmenys. Apie galimą eskalaciją Varšuvą per spalį vykusį vizitą taip pat perspėjo NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichius.
Dviejose su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija besiribojančiose šiaurės rytų Lenkijos vaivadijose – Varmijos–Mozūrijos ir Palenkės – sudaryta speciali operatyvinė grupė. Į ją įtraukti policininkai, pasieniečiai, kovos su terorizmu pareigūnai ir Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų GROM kariai.
Lietuva kol kas papildomai nestiprina sienos
R. Kaunas nurodė, kad judėjimas Lenkijos pasienyje buvo didesnis negu Lietuvoje, tačiau Lenkijos tarnybos su situacija susitvarkė. Pasak ministro, padėtis ir toliau stebima.
Lietuvos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos lapkričio 3 dieną apsikeitė naujausia informacija apie galimas grėsmes. Lietuvos vidaus reikalų ministro atstovas teigė, kad po įvykio Lenkijoje papildomai stiprinti Lietuvos sienos apsaugos tuo metu nereikėjo.
Lietuvos karinė žvalgyba dar spalio 16 dieną skelbė nefiksuojanti reikšmingų Rusijos karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje.
Signalus iš šio Rusijos regiono ir Baltarusijos taip pat pradėjo stebėti Lietuvoje dislokuojama Vokietijos 45-oji brigada. Ji diegia elektroninės kovos ir žvalgybos priemones, skirtas signalams stebėti bei klasifikuoti.
Karių pagalba pasieniečiams gali būti pratęsta
Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi VSAT padeda iki 100 karių. Konkretų jų poreikį tarpusavyje derina kariuomenė ir pasieniečiai.
Krašto apsaugos ministerija spalio 16 dieną oficialiai pratęsė kariuomenės pagalbą iki lapkričio vidurio, gavusi vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą. Dabar svarstoma karių pagalbą tęsti ir po šio termino. Sprendimas bus priimtas įvertinus saugumo bei žvalgybos tarnybų informaciją.
Sustiprinta Lietuvos sienos apsauga siejama su galimais iš Kaliningrado srities bėgančių žmonių srautais, neteisėtais sienos kirtimais ir signalais apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje.
Sprendimui įtakos taip pat turėjo incidentas Latvijos pasienyje su Baltarusija. Ten migrantų grupė, lydima ginkluotų asmenų, mėgino neteisėtai patekti į Latviją.
