Dešimt Europos rytinio flango šalių gynybai skiria daugiau nei JAV ir NATO vidurkis, o rizikos kapitalas seka šia tendencija, atskleidžiama naujoje „Dealroom“, „Resilience Media“ ir šešių rizikos kapitalo fondų ataskaitoje „Tough Tech by the Tough Ten“. Antrasis leidimas apžvelgia įmones, kapitalą ir partnerius, kuriančius gynybos, saugumo ir atsparumo inovacijas dešimtyje Europos rytinio flango šalių, apimančių nuo Suomijos iki Bulgarijos.
Ataskaita pabrėžia, kad nuo 2024 m. 32 proc. viso regiono rizikos kapitalo buvo skirta „tough tech“ – gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms, atitinkančioms prioritetinius NATO pajėgumų poreikius. Tai dvigubai didesnė dalis nei likusioje Europoje ir keturis kartus didesnė nei JAV. Iki spalio pradžios investicijos į „tough tech“ regione siekė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių, o 2026 m. prognozuojama rekordinė 2,3 mlrd. dolerių suma – dvigubai daugiau nei pernai. Šalyse, įtrauktose į „Tough Ten“ dešimtuką (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Vengrija ir Bulgarija), technologijos, tenkinančios NATO pajėgumų poreikius, užima vis didesnę regiono rizikos kapitalo rinkos dalį.
Pagal gynybos išlaidų dalį, tenkančią bendrajam vidaus produktui (BVP), Rytų Europos šalys lenkia tiek NATO vidurkį, tiek JAV. 2026 m. „Tough Ten“ šalys vidutiniškai skiria 3,3 proc. BVP gynybai, o prieš dešimtmetį ši dalis buvo daugiau nei perpus mažesnė. Lietuva, skirianti 5,4 proc. BVP, pirmauja Aljanse pagal išlaidas gynybai. Kartu su Estija, Latvija ir Lenkija Lietuva jau beveik dešimtmetį viršija NATO nustatytą 3,5 proc. BVP ribą pagrindinėms gynybos išlaidoms iki 2035 m. Kapitalo srautai „tough tech“ pavertė viena didžiausių regiono rizikos kapitalo rinkų.
Pagrindinės ataskaitos išvados:
- Kosmosas – 2026 m. proveržio segmentas. Šiemet jis pritraukė daugiau lėšų nei per ankstesnius šešerius metus kartu sudėjus, o iš paskos seka kovos su dronais technologijos. Tarp didžiausių kosmoso segmento sandorių – Suomijos palydovinės žvalgybos bendrovės ICEYE F serijos sandoris, viršijantis 1 mlrd. eurų, įskaitant 450 mln. eurų naujo kapitalo, ir Bulgarijos palydovų gamintojos „EnduroSat“ 205 mln. JAV dolerių investicijų raundas plėtrai Europoje ir JAV. Kovos su dronais bendrovės šiemet jau pritraukė 89,5 mln. JAV dolerių, daugiausia per du didelius TYTAN ir FT raundus, sudarydamos 93 proc. visų nuo 2020 m. pritrauktų lėšų, nes pasikartojantys dronų įsiveržimai į Europos oro erdvę pavertė nišinį pajėgumą skubiu pirkimų prioritetu. Dronų gamintojai taip pat pritraukia daugiau kapitalo: šiemet per septynis raundus jie surinko 21,7 mln. JAV dolerių, beveik 40 proc. visų nuo 2020 m. pritrauktų lėšų.
- „Tough Ten“ šalys kuria technologijas fronto linijos poreikiams. Regiono produktai išbandomi mūšyje kartu su Ukraina. Latvijos įmonės gavo užsakymų 17 000 dronų, Ukrainoje sukurti modeliai pradedami gaminti Suomijoje ir Rumunijoje, o Lenkija planuoja per metus pagaminti 10 000 perėmėjų. Suomijos bendrovė ICEYE, dabar vertinama daugiau nei 10 mlrd. eurų, Lenkijai suverenius radarinius palydovus pristatė greičiau nei per dvylika mėnesių.
- „Tough tech“ rinka auga, o augimą lemia B ir C serijų raundai. Neskaitant kosmoso ir kvantinių technologijų, regionas jau viršijo 2025 m. investicijų sumą be nė vieno didelio sandorio. B ir C serijų raundai sudaro beveik devynis iš kiekvienų dešimties investuotų dolerių. Estija savo finansavimą padidino beveik trigubai, o Slovakija šiemet pritraukė daugiau nei per visus ankstesnius metus kartu. Ataskaitoje suskaičiuota 170 rizikos kapitalu finansuojamų „tough tech“ startuolių dešimtyje šalių, kurių bendra vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių.
- Vietos naujiems pagrindiniams investuotojams. 2026 m. regionas pritraukė maždaug keturis kartus daugiau lėšų nei 2022 m., nors investuotojų buvo perpus mažiau (57, palyginti su 113). Vietos investuotojai dabar suteikia pusę viso „tough tech“ finansavimo. Išlieka akivaizdžių spragų: antžeminė robotika nuo 2020 m. pritraukė mažiau nei 1 mln. dolerių, o jūrinės robotikos raundų neužfiksuota, nors nepilotuojamos sistemos sausumoje ir jūroje jau keičia karybą Ukrainoje.
Įžvalgos:
- Viktorija Trimbel, „Coinvest Capital“ vadovė, pabrėžė, kad rytinis flangas gynybos išlaidomis BVP dalimi lenkia JAV ir kitas NATO šalis, o rizikos kapitalas seka šia tendencija. Ji akcentavo nuolatinės paramos svarbą Europos gynybos verslininkams, ragindama dažnesnius, mažesnius užsakymus su integruotomis paslaugomis, kad būtų sukurta patraukli paklausa investicijoms ir startuoliai taptų reikalinga Europos pramonine baze.
- Patrickas Schneideris-Sikorsky, NATO inovacijų fondo partneris, pastebėjo, kad rytinio flango įkūrėjai sėkmingai kuria ir plečia technologijas, atitinkančias dabartinius saugumo poreikius, naudodamiesi geografine padėtimi ir realaus laiko įžvalgomis iš galutinių naudotojų.
- Petras Šima, „DEPO Ventures“ vadovaujantysis partneris, atkreipė dėmesį, kad „tough tech“ sektoriuje jau yra 32 proc. „Tough Ten“ rizikos kapitalo, tačiau trūksta pirmojo kliento ir per daug bandomųjų projektų lieka neįgyvendinti. Jis teigė, kad ministerijos ir stambieji gamintojai, pirkdami iš jaunų įmonių, pagreitintų regiono įmonių augimą.
- Sandra Golbreich, „BSV Ventures“ generalinė partnerė, teigė, kad Europai netrūksta išskirtinių technologijų, bet trūksta kapitalo ir greičio joms paversti pasaulinio masto bendrovėmis, o didžiausias iššūkis yra greitesnis perėjimas nuo patvirtinimo prie pirkimų.
- Jarekas Pilarczykas, „Balnord“ partneris, pažymėjo, kad gynybos ir dvejopo naudojimo technologijoms kapitalo netrūksta, bet trūksta ryžto. Jis pabrėžė, kad Europos rytinio flango įmonių įkūrėjams reikia investuotojų, pasirengusių didinti investicijas ir neatsitraukti per sudėtingus gyvavimo ciklus.
- Tadas Gudaitis, ILTE valdybos narys, teigė, kad Lietuvos technologijų kūrėjai kuria saugumui svarbias technologijas, tačiau kapitalas turi juos pasiekti greitai ir reikalingomis apimtimis, o bendradarbiavimas su privačiais investuotojais ir ES priemonėmis padeda stipriausioms bendrovėms augti.
- Marko Kyyrönenas, „Sparkmind Capital“ vadovaujantysis partneris, pareiškė, kad Europa turi investuoti į technologijas, kurios gali tapti pramonės šakomis, siekiant tapti pasauliniais lyderiais.
- Kadri Kallas, TEGOS partnerė, pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į ankstyvosios ir augimo stadijos gynybos bendroves yra gyvybiškai svarbios regiono saugumui, atsparumui ir ekonominei stiprybei, o jų sėkmei reikia ilgalaikio kapitalo, patikimų partnerysčių ir prieigos prie tarptautinių rinkų.
Apie ataskaitą
Ataskaitą „Tough Tech by the Tough Ten 2026“ inicijavo Lietuvos valstybės rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su „BSV Ventures“, „Balnord“, „DEPO Ventures“, NATO inovacijų fondu ir „Sparkmind Capital“, bendradarbiaudami su TEGOS, „Dealroom“, ILTE ir „Resilience Media“. Ataskaitą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Joje derinami „Dealroom“ rizikos kapitalo duomenys, NATO gynybos išlaidų rodikliai ir nacionaliniai šaltiniai su tiesiogiai su regiono įkūrėjais dirbančių investuotojų įžvalgomis. Dešimtyje šalių profilių apžvelgiamas kiekvienos ekosistemos finansavimas, pagrindiniai dalyviai, politikos pokyčiai ir dėmesio vertos bendrovės. Ataskaitą galima atsisiųsti svetainėje www.investingfordefence.com ir „Dealroom“ platformoje.
Pastabos redaktoriams
„Tough tech“ – tai mokslu ir inžinerija grįstos gynybos, saugumo ir atsparumo srities bendrovės, veikiančios devyniose NATO prioritetinėse inovacijų technologijų srityse. Rizikos kapitalo duomenys – „Dealroom.co“, 2026 m. spalio 2 d. 2026 m. metinis rodiklis yra prognozė. Gynybos išlaidų duomenys – NATO 2026 m. įverčiai; „Tough Ten“ rodiklis – nesvertinis šalių vidurkis.
