Virš 70 procentų Lietuvos moterų yra patyrusios smurtą intymioje partnerystėje, o šalis vis dar išsiskiria visuomenėmis, kur aukos dažnai yra kaltinamos. Šis smurtas ne tik pažeidžia moterų gerovę, bet ir riboja jų dalyvavimą visuomenės gyvenime, todėl tampa opiu klausimu visai visuomenei. Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslininkės dr. Zuzana Vasiliauskaitė ir prof. Ilona Laurinaitytė atliko tyrimą, nagrinėjantį, kaip intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų pilietinis įsitraukimas susijęs su institucijų atsaku ir potrauminiu augimu.
Mokslininkės pabrėžia, kad pilietinis įsitraukimas yra esminė sveikos demokratijos dalis, o jo lygis siejasi su bendra visuomenės gerove ir atsparumu manipuliacijoms bei poliarizacijai. Tyrimo duomenys rodo, kad net 50% Lietuvos moterų yra patyrusios bent vieną smurto formą intymioje partnerystėje, o 70% yra su tuo susidūrusios bent vienaip ar kitaip.
Apklausos metu nustatyta, kad 33% moterų patyrė psichologinį ir tiek pat – ekonominį smurtą. 28% susidūrė su smurtu per technologijas (grasinimai, asmeninių nuotraukų dalijimasis be sutikimo), 24% – su persekiojimu, 18% – su seksualiniu, o 16% – su fiziniu smurtu. Šie skaičiai patvirtina, kad smurtas intymioje partnerystėje yra daugialypis ir neturėtų būti tapatinamas vien su fizine prievarta.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad smurto prieš moteris problema Lietuvai kasmet kainuoja mažiausiai 2,3 milijardo eurų. Ši suma apima ne tik viešųjų paslaugų išlaidas (sveikatos priežiūra, policija, teismai), bet ir netiesioginius nuostolius, tokius kaip prarastos darbo dienos, sumažėjęs darbingumas, fizinė ir emocinė žala. Be to, smurtas prieš motinas neigiamai veikia vaikus, didindamas riziką, kad jie suaugę patys taps smurtautojais ar aukomis, nebent sulaukia efektyvios institucijų pagalbos.
Mokslininkės analizavo ir lyčiai jautraus požiūrio svarbą, pabrėždamos, kad smurtas prieš moteris kyla iš istorinės nelygybės. Jos taip pat tyrė moterų pilietinį įsitraukimą: nustatyta, kad smurtą patyrusios moterys dažniausiai turi silpniausias pilietinio įsitraukimo nuostatas ir elgesį, tačiau potrauminis augimas (teigiami pokyčiai įveikiant traumą) gali skatinti didesnį įsitraukimą. Itin svarbus yra ir institucijų atsakas: nors 1059 apklaustos moterys dažniau įvertino atsaką kaip netinkamą nei tinkamą, geresnis institucinis palaikymas siejasi su stipresniu potrauminiu augimu ir didesniu pilietiniu įsitraukimu.
Tinkamas institucijų atsakas apima įgalinimą, pagarbų bendravimą ir pagrįstą pagalbą. Netinkamas – negebėjimą reaguoti, patirties menkinimą ar aukos kaltinimą. Rekomendacijose institucijoms siūloma stiprinti darbuotojų gebėjimus, kurti stebėsenos mechanizmus ir užtikrinti pagalbos tęstinumą. Didelę reikšmę turi ir visuomenės palaikymas – jautrus išklausymas, nekeitimas ir siūloma pagalba.
Tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą.
