Prieš keletą metų sulenkiamieji išmanieji telefonai atrodė kaip futuristinis įrenginys, tačiau dabar ši kategorija sparčiai populiarėja. Daugiau gamintojų siūlo šiuos telefonus, o vartotojai atranda ne tik jų dizaino, bet ir praktinius privalumus. Neseniai „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad susidomėjimas sulenkiamaisiais telefonais pastebimai auga.
Kai 2019 m. „Samsung“ pristatė pirmąjį „Galaxy Fold“ telefoną, sulenkiamo ekrano technologija dar buvo nauja. Tuo metu svarbiausia buvo galimybė išskleisti telefoną ir naudotis didesniu ekranu, tačiau kilo klausimų dėl patvarumo ir praktiškumo. Per septynerius metus „Samsung“ tobulino lenkimo mechanizmus, ekranų apsaugą ir programinę įrangą. Naujausi „Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliai akcentuoja ne tik dizainą, bet ir tai, kaip didesnis ekranas gali palengvinti kasdienes užduotis.
„Kai pradėjome kurti sulenkiamuosius telefonus, daugeliui pati technologija atrodė neįprasta. Tačiau mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo platesnis – sukurti įrenginį, kuris pasiūlytų naujų galimybių dirbti, bendrauti ir mėgautis turiniu. Šiandien, pristatydami jau aštuntą sulenkiamų įrenginių kartą, matome, kad šie telefonai tampa visaverte alternatyva tradiciniams išmaniesiems“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. Ji priduria, kad dabar galima rinktis iš trijų modelių: itin kompaktiško „Galaxy Flip“, paso formos „Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ tiems, kas nori patogiau naviguoti tarp programėlių.
Konkurencijai augant, ilgametė „Samsung“ patirtis padeda išlaikyti stiprias pozicijas. „Starcom“ tyrimo duomenimis, naujausių „Samsung Galaxy Fold8“ serijos telefonų žinomumas Lietuvoje siekia beveik 60 proc. Daugiau nei pusė Baltijos šalių respondentų svarstytų rinktis „Samsung“ prekės ženklą perkant sulenkiamąjį telefoną, o tarp esamų „Samsung“ išmaniųjų savininkų šis skaičius siekia net 87 proc.
Sulenkiamų telefonų ateitį lems ne tik technologinės naujovės, bet ir gebėjimas pasiūlyti patikimą įrenginį, prisitaikantį prie skirtingų žmonių poreikių. „Samsung“, viena pirmųjų pradininkių šioje kategorijoje, siekia įrodyti, kad sulenkiamas ekranas gali būti ne tik inovacija, bet ir praktiškas kasdienio gyvenimo įrankis.
Vienas svarbiausių sulenkiamų telefonų privalumų – galimybė kompaktišką išmanųjį paversti didelį ekraną turinčiu įrenginiu, kas ypač aktualu dirbantiems, planuojantiems keliones ar tvarkantiems dokumentus. Pavyzdžiui, „Galaxy Fold8“ ir „Fold8 Ultra“ leidžia patogiau vienu metu naudotis keliomis programėlėmis, tokiomis kaip dokumento peržiūra ir elektroninio laiško rašymas, kelionių pasiūlymų palyginimas ar vaizdo skambučio metu aktualios informacijos stebėjimas. Didesnis ekranas suteikia daugiau erdvės skaitymui, nuotraukų redagavimui ar vaizdo įrašų žiūrėjimui.
„Ilgą laiką buvome įpratę, kad norint patogiai dirbti ar atlikti sudėtingesnes užduotis reikia kompiuterio, o telefonas skirtas trumpiems, greitiems veiksmams. Sulenkiami telefonai pamažu griauna šį įsitikinimą“, – aiškina E. Tamelytė. Ji pateikia pavyzdį, kad planuojant kelionę nebereikia nuolat šokinėti tarp žemėlapių, skrydžių paieškos ir susirašinėjimų – visą informaciją galima matyti viename ekrane.
Nors sulenkiamas ekranas išlieka išskirtinis bruožas, vartotojai vis daugiau dėmesio skiria kasdieniam naudojimo patogumui. Svarbiausi kriterijai renkantis išmanųjį telefoną išlieka baterijos veikimo laikas, paprastas valdymas, spartus veikimas, atminties talpa, ekrano kokybė, kameros galimybės ir saugumas. „Samsung“ nuosekliai tobulina šiuos aspektus, plečia programinės įrangos galimybes ir integruoja „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijas.
„Technologijų pažanga vartotojui turi būti juntama kasdien. Nesvarbu, kiek inovatyvių funkcijų turi telefonas – jos vertingos tik tada, kai yra lengvai suprantamos ir iš tiesų padeda sutaupyti laiko“, – pabrėžia „Samsung“ atstovė. Ji priduria, kad tobulinant sulenkiamuosius įrenginius daug dėmesio skiriama ne tik techninėms charakteristikoms, bet ir bendrai naudotojo patirčiai.
„Samsung“ užsakymu 2026 m. trečiąjį ketvirtį atliktoje „Starcom“ apklausoje dalyvavo 3026 respondentai iš Baltijos šalių (po 1009 iš Lietuvos, Latvijos ir 1008 iš Estijos). Apklausti 18–50 metų miestų gyventojai, gaunantys vidutines arba aukštesnes pajamas. Rezultatai lyginti su 2025 m. trečiojo ketvirčio apklausos duomenimis.
