„PwC“ atliko 14-ąją Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų apklausą, kuri atskleidė didelį verslo optimizmą Baltijos šalyse, tačiau ir gerokai didesnį regiono lyderių susirūpinimą dėl geopolitinių ir kibernetinių grėsmių, palyginti su jų kolegomis Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE). Apklausa taip pat atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl nepakankamo verslo transformacijos tempo, palyginti nedidelės grąžos iš dirbtinio intelekto (DI) integracijos iki šiol ir signalizuoja apie kintančią dinamiką darbo rinkoje.
Šis tyrimas atliekamas naudojant tą pačią metodologiją, kurią „PwC“ naudoja CRE ir visame pasaulyje, leidžiančią tiesiogiai palyginti duomenis. Kai kuriais atvejais duomenys atskleidžia pastebimą atotrūkį tarp Baltijos šalių įmonių ir kitų regionų įmonių, skatinantį kritiškiau vertinti pažangą ir pasirengimą ateities iššūkiams.
Šiais metais dalyvavo 280 įmonių vadovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Duomenys buvo renkami nuo 2025 m. lapkričio 17 d. iki 2026 m. sausio 29 d. Ataskaitoje aptariamas ekonomikos ir verslo augimas, verslo rizikos, DI, darbo jėga ir verslo aplinka.
Ar didelis optimizmas atspindi lyderių atsparumą?
Baltijos šalių generaliniai direktoriai labai optimistiškai vertina pajamų augimą. Ypač išsiskiria Lietuva, kur net 64% vadovų tikisi augimo. Estijos lyderiai yra atsargiausi, tik 44% tikisi augimo, o Latvijoje kas antras generalinis direktorius tikisi padidėjimo.
Palyginti su praėjusiais metais, optimizmas pastebimai išaugo Lietuvoje ir Latvijoje (atitinkamai 10 ir 5 procentiniais punktais), o Estijoje išliko stabilus.
„Mūsų regiono optimizmas yra gana išskirtinis. Palyginimui, tik 42% CRE generalinių direktorių tikisi pajamų augimo šiais metais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės prognozės Lietuvai ir Baltijos šalims išlieka gana kuklios, atrodo, kad tokiam dideliam optimizmui yra nedaug objektyvaus pagrindimo – nors tai taip pat gali atspindėti lyderių atsparumą ir sąmoningą pasirinkimą išlikti pozityviems“, – sakė Nerijus Nedzinskas, „PwC Lietuva“ vadovaujantis partneris.
Padidėjęs susirūpinimas dėl geopolitikos ir kibernetinių grėsmių
Baltijos šalių verslo lyderiai sutinka, kad geopolitiniai konfliktai išliks viena iš didžiausių grėsmių. 82% Estijos, 78% Latvijos ir 71% Lietuvos generalinių direktorių tikisi susidurti su tokia rizika šiais metais, o tai gali turėti finansinį poveikį.
Priešingai, tik 39% CRE lyderių išreiškia panašų susirūpinimą. Tame regione geopolitinė rizika yra tik penkta tarp didžiausių grėsmių.
„Šis kontrastas rodo, kad Baltijos šalių įmonės negali pasikliauti kitais kaip etalonu diversifikuojant riziką. Vadovavimas priimant sprendimus ir prisitaikant prie geopolitinių realijų turi ateiti iš vidaus“, – pridūrė N. Nedzinskas.
Kibernetinis saugumas taip pat vertinamas kaip didelė grėsmė visame pasaulyje, tačiau Baltijos šalių lyderiai jį suvokia daug rimčiau. Nors tik 23% CRE generalinių direktorių mano, kad kibernetinės atakos labai tikėtinai sukels finansinių nuostolių, šis skaičius yra daug didesnis Baltijos šalyse: 67% Lietuvoje, 75% Latvijoje ir 78% Estijoje.
Verslo transformacijai trūksta pagreičio
2026 m. Baltijos šalių generaliniai direktoriai labiausiai susirūpinę dėl sparčių technologinių pokyčių (ypač DI), geopolitinio neapibrėžtumo, darbo jėgos sąnaudų valdymo ir ilgalaikio gyvybingumo.
Didžiausias susirūpinimas visose šalyse yra nepakankamas verslo transformacijos tempas, reikalingas norint neatsilikti nuo technologinių pokyčių. Šis susirūpinimas stipriausias Lietuvoje, kur jį pabrėžia maždaug kas penktas generalinis direktorius.
DI dar nesukuria verslo poveikio
DI diegimas skiriasi priklausomai nuo verslo veiklos ir integracijos galimybių. Lietuvoje DI dažniausiai naudojamas paklausos generavimui (pvz., pardavimams, rinkodarai, klientų aptarnavimui) (55%), vidaus pagalbos funkcijoms (pvz., finansams, teisės, žmogiškųjų išteklių, mokesčių) (53%) ir krypties nustatymui (pvz., strategijai, metiniam planavimui, įmonės apžvalgai) (44%) ir mažiausiai paklausos įvykdymui (pvz., tiekimo grandinei, gamybai, logistikai) (74%) ir produktų ar paslaugų kūrimui (63%). Latvijoje pastebimos panašios tendencijos.
Estija skiriasi tuo, kad įmonės DI naudoja strategiškiau, siekdamos pagerinti klientų patirtį ir operatyvinius sprendimus, stiprindamos ilgalaikį konkurencingumą: paklausos įvykdymas (pvz., tiekimo grandinė, gamyba, logistika) 41%.
Nepaisant augančio diegimo, DI poveikis pajamoms išlieka ribotas. 70% Lietuvos generalinių direktorių teigia, kad DI neturėjo didelio poveikio pajamoms, palyginti su 75% Latvijoje ir 85% Estijoje. Pasauliniu mastu šis skaičius yra 56%.
Tai rodo, kad Baltijos šalių regionas vis dar yra ankstyvoje DI integracijos stadijoje. Nors daugelis įmonių turi DI strategijas, ribota prieiga prie vidaus duomenų gali riboti grąžą. DI galiausiai gali tapti pagrindiniu reikalavimu, o ne konkurenciniu pranašumu.
Lietuvoje 74% generalinių direktorių teigia, kad prieiga prie DI įrankių prie įmonės duomenų yra apribota, palyginti su 64% Latvijoje ir 63% Estijoje.
Kintanti dinamika darbo rinkoje
Dauguma Baltijos šalių generalinių direktorių tikisi, kad darbo jėgos skaičius šiais metais išliks nepakitęs (58% Lietuvoje, 66% Latvijoje, 56% Estijoje).
Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo sumažėjusią jaunesniųjų darbuotojų paklausą dėl DI. Per ateinančius trejus metus 37% Lietuvos, 38% Latvijos ir 46% Estijos generalinių direktorių tikisi 6–25% sumažėjimo tokių darbuotojų.
Tikimasi, kad vyresnieji darbuotojai bus paveikti mažiausiai.
„Šios tendencijos turėtų įspėti tiek jaunus specialistus, tiek politikos formuotojus. Švietimo sistemos turi prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Įmonėms tai gali sumažinti spaudimą dėl didėjančių atlyginimų ir talentų trūkumo, nes jėgų pusiausvyra darbo rinkoje keičiasi“, – sakė N. Nedzinskas.
________
Apie „PwC“
„PwC“ yra vienas didžiausių audito, mokesčių ir konsultavimo įmonių tinklų pasaulyje, veikiantis 136 šalyse.
Tyrimų ataskaitos:
