2026 m. gegužės 7 d. Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį raštu kreipėsi į Vyriausybės vadovę bei susisiekimo ministrą prašydama atsakyti į Seimui ir visuomenei kylančius klausimus apie dvi viena po kitos Lietuvoje įvykusias traukinio avarijas.
„Ministrė Pirmininkė viešai sako, kad „sabotažo požymių nerasta“ – mano manymu, jau kelias kadencijas trunkantis Vyriausybės neveiklumas sprendžiant strateginės infrastruktūros problemas yra dar blogiau ir pavojingiau nei išorės grėsmės, kurios tikrai yra realios“, – sako buvęs Premjeras Algirdas Butkevičius.
Pasak politiko, po geležinkelio avarijų sekusi komunikacija buvo chaotiška ir nenuosekli, trūko atsakomybės prisiėmimo ir aiškių tolesnių veiksmų įvardijimo. „Infrastruktūros būklė tokia prasta, kad vėžės tiesiog byra, kaip tuomet mums pavyktų atlaikyti hibridines grėsmes? Kas prisiims politinę atsakomybę už tai, kad strateginė infrastruktūra yra tokios apverktinos būklės? Tiek Premjerės, tiek Susisiekimo ministro komunikacija šiuo klausimu yra prasta“, – teigia demokratų frakcijos atstovas.
Vyriausybei ir ministerijai išsiųstame rašte keliami klausimai ne tik apie geležinkelių vėžių ir jomis keliaujančių keleivių saugumą, tačiau ir apie investicijas bei Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai, kurių greičiausiai nepavyks įgyvendinti. „Pradėjus kalbėti apie tai, kad nesuveikė europinės vėžės signalizacija, kyla klausimų ar ji iš vis yra įrengta visur, kur turėtų būti? Signalizacijos įrengimas kainuotų apie 100 mln. eurų, kur planuojama gauti šias lėšas? Europos Sąjunga taiko tam tikrus, konkrečius reikalavimus vėžėms, kurių signalizacijos įrengimą finansuoja. Ar Lietuva juos atitinka? Mano žiniomis, ne ir negirdžiu jokių Vyriausybės planų, kaip šią situaciją keisti“, – sako Algirdas Butkevičius.
Biudžeto ir finansų komiteto narys pažymi, kad jei šioje srityje nebus imtasi ryžtingų sprendimų, Lietuva ne tik negaus papildomo finansavimo vėžių saugumui užtikrinti, bet ir tačiau gali tekti grąžinti elektrifikacijai jau gautus 300 mln. eurų arba jų dalį, nes kelti tikslai iki šiol nėra pasiekti. „Pasigendu Vyriausybės ir ypač susisiekimo ministro lyderystės šiuo klausimu. Čia nereikia plano A, B ar C, užtektų vienos aiškios strategijos, kur numatyti tikslai, terminai ir atsakingi asmenys, tačiau dabar matome, kad Premjerė žiūri į ministrą, ministras į įmonės vadovus, o šie – į darbuotojus ir niekas nepateikia nei nuoseklaus vertinimo, nei plano, kaip situaciją keisti iš esmės“, – sako politikas.
Vyriausybei ir ministerijai pateiktame rašte pateikiama 13 konkrečių klausimų, o atsakymą prašoma pateikti iki birželio 1 d. Demokratų frakcijos teigimu, negavę konkretaus atsakymo į keliamus klausimus, parlamentarai kviesis susisiekimo ministrą ilgesniam pokalbiui.
