Dešimtys europarlamentarų iš keturių politinių frakcijų (ELP, S&D, „Renew“, „Žaliųjų“) susivienijo į Europos Gynybos sąjungos grupę, kurios tikslas – sukurti Europos Gynybos sąjungą, kad Europa galėtų savarankiškai apsiginti.
Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Europos Gynybos sąjungos grupė ir trys konkretūs siūlomi žingsniai: gynybos omnibuso, bendros gynybos rinkos ir Europos Gynybos sąjungos, kuri stiprintų NATO ir galėtų veikti nepriklausomai nuo JAV, sukūrimas.
„Žaliųjų“ frakcijos vardu kalbėjęs Reinier van Lanschot pasidžiaugė kardinaliais pokyčiais ir priminė, kad prieš kurį laiką EP neturėjo net savarankiško Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE).
„Per pastaruosius dvejus metus geopolitiniai sukrėtimai mus pažadino, tačiau nepakankamai greitai. Noriu, kad Europa būtų pajėgi savarankiškai gintis, – kalbėjo R. van Lanschot. – Raginsime valstybes nares pažvelgti toliau nei jų siauri nacionaliniai interesai – turime veikti greičiau. Tai mums reiškia europinius strateginius pajėgumus, integruotas vadovavimo struktūras ir Europos greitojo reagavimo pajėgas. Ir visa tai – NATO rėmuose, bet kartu ir galinčias veikti savarankiškai. Tai pirmasis mūsų žingsnis raginant nacionalines vyriausybes paskubėti ir kurti Europos Gynybos sąjungą“.
Spaudos konferencijoje pasisakydama grupės narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuva ir Baltijos regiono šalys visada buvo ir tebėra stiprios Euroatlantinės sąjungos rėmėjos. Tačiau situacija keičiasi iš esmės, nes JAV požiūris į atsakomybę už Europos žemyno saugumą keičiasi.
„Jei kas nors mano, kad tai – tik šios administracijos požiūris ir viskas grįš į senas vėžes, klysta. Daugiau taip nebus. Mes, europiečiai, turime prisiimti atsakomybę už savo pačių saugumą, – teigė EP narė. – Siūlau perskaityti JAV Nacionalinę gynybos strategiją, kurioje aiškiai suformuluotas JAV vaidmuo Europoje ir kokias atsakomybes turi prisiimti Europa: „Europa yra „stipriai pozicionuota prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą.“
Pasak EP narės, ši grupė taip pat sukurta tam, kad įvairių šalių ir įvairių politinių grupių atstovai galėtų rasti bendrą pagrindą kuriant ambicingą naują projektą Europoje – Europos Gynybos sąjungą. Tai ne NATO dubliavimo klausimas. Reikės spręsti, kokia turėtų būti šios struktūros apimtis?
„Mano šiandieninės žinutės yra tokios: pirma – Europos gynyba turi būti kuo stipriau grindžiama euroatlantiniu ryšiu. Antra – Ukraina yra vienas svarbiausių elementų. Man Ukrainos dalyvavimas yra toks pat svarbus kaip ir JAV. Trečia – taip pat turi būti įtrauktos Didžioji Britanija, Norvegija ir galbūt kiti partneriai. Ir paskutinis dalykas – tikriausiai reikės naujo susitarimo būtent šiuo klausimu. Manau, tai – istorinis ir globalus uždavinys mums visiems – Parlamentui, Komisijai, Tarybai ir svarbiausia – valstybėms narėms“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi vokietė Marie-Agnes Strack-Zimmermann („Renew“) pasidžiaugė, kad šiuo metu grupėje yra 30 europarlamentarų iš 11 šalių.
„Turime veikti greičiau. Nebėra laiko delsti. Kaip vokietė, esu tikrai pikta dėl dabartinės situacijos mano šalyje, nes visa Europa stebi, kas vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didžiosiose valstybėse. Todėl privalome spartinti veiksmus, – sakė M.A. Strack-Zimmermann. – Kartu parengėme dokumentą, raginantį mūsų vyriausybes imtis veiksmų. Jau dabar dirbame triloguose ir bendradarbiaujame su Komisija kaip Europos Parlamento nariai, tačiau matome, kad daugelį iniciatyvų vis dar žlugdo nacionaliniai interesai. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Komisaru Andriumi Kubiliumi“.
Europos Parlameno narė iš Vokietijos pažymėjo, kad problema vis dar yra nacionalinis egoizmas.
„Galiausiai privalome turėti drąsos atverti ES Europos Gynybos sąjungai. Labai sveikinu tai, kad Komisijos narys A. Kubilius taip pat ragina tai daryti. Turime keisti sutartis“, – ryžtingai pasisakė M.A. Strack-Zimmermann.
Jos teigimu, pirma – Europos gynybos sąjunga nėra teorinis projektas Briuselyje. Tai atgrasymo, išlikimo ir politinio patikimumo klausimas.
Antra – valstybės narės daugelį metų kalba apie didesnius Europos gynybos pajėgumus, tačiau Briuselyje jos dažnai blokuoja net pirmuosius praktinius žingsnius. Tai neatsakinga saugumo politikos prasme. Putinas nelaukia nacionalinių derinimo procedūrų ir europinių jautrumų.
Mums reikia „gynybos omnibuso“, mažiau biurokratijos, tikros bendros gynybos rinkos ir politinės valios padaryti Europą pajėgią apsiginti.
Trečia – Europos gynybos sąjunga nereikštų nusigręžimo nuo transatlantinės sąjungos. Priešingai – tai atsakas į pasaulį, kuriame nebegalime aklai pasikliauti Vašingtonu. Kas rimtai žiūri į Europos saugumą, turi veikti dabar.
„Bendri pirkimai, bendri pajėgumai, bendros vadovavimo struktūros ir galiausiai – Europos kariuomenė“, – apibendrino EP narė.
Spaudos konferenciojoje taip pat dalyvavo Lucia Yar („Renew“), Matej Tonin (EPP), Hilde Vautmans („Renew“), Martins Stakis („Žalieji“), Lukas Sieper („Renew“).
