Praėjus metams nuo pirmojo visuomenės susibūrimo reikalaujant uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminimo, organizacija „Tušti narvai“ vėl surengė protestą prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Akcijos dalyviai apgailestavo, kad ši praktika vis dar tęsiama, nors ją sustabdyti tereikia vieno VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės parašo.
Į protestą susirinko apie 100 žmonių. Akcijos dalyviai prie VMVT atsinešė raudonais, kraują imituojančiais dažais aptaškytų baltų balionų, kraujo spalva dekoruotą netikrą tortą su užrašu „Audrone! Sveikiname Jus“ ir 12 žvakučių – po vieną už kiekvieną mėnesį, kai vilkinamas sprendimas uždrausti žiaurią praktiką. Protesto metu per garsiakalbius buvo leidžiamas paršelių žviegimas ir šventinių švilpukų garsai.
Protesto organizatoriai jį pavadino Audronės Mikalauskienės „(ne)darbo metinėmis“.
„Praėjo metai nuo tada, kai visuomenė labai aiškiai pareiškė, kad paršelių kastracija be nuskausminimo turi būti uždrausta. Kol sprendimas atidėliojamas, gyvūnai ir toliau priversti išgyventi skausmingą procedūrą be jokio nuskausminimo“, – sakė organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Klausimas ne „ar“, o „kada“
Anot G. Vaitkevičiūtės, šiuo metu galiojanti išimtis, leidžianti paršelius iki 7 dienų amžiaus kastruoti be nuskausminamųjų, tampa vis sunkiau pateisinama tiek etiniu, tiek visuomenės lūkesčių požiūriu.
„Visiems akivaizdu, kad ši praktika turi būti sustabdyta. Jokio kito gyvūno Lietuvoje negalima taip žaloti be nuskausminimo. Todėl klausimas jau seniai nebėra „ar“ – klausimas, kiek dar laiko bus delsiama priimti sprendimą“, – teigė ji.
Pasak „Tuščių narvų“ vadovės, kampanijos esmė nėra įrodyti, kad draudimas reikalingas – tai, anot jos, jau aišku: apie būtinybę imtis veiksmų kalba Europos Komisija ir mokslininkai, tam pritaria visuomenė, o dalis Europos šalių tokį sprendimą jau yra priėmusios. Suomija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau uždraudė kastravimą be nuskausminamųjų. Griežtesni kastracijos ribojimai taikomi Šveicarijoje ir Danijoje. Dabar svarbiausia kuo greičiau pasiekti, kad sprendimas būtų priimtas ir Lietuvoje.
„Draudimas yra neišvengiamas. VMVT direktorė žino, kad šią žiaurią praktiką teks uždrausti, tad kiekviena papildoma delsimo diena reiškia daugiau gyvūnų, priverstų kentėti neįsivaizduojamą skausmą. Praėjo metai nuo tada, kai VMVT pradėjo diskutuoti šia tema. Bet rezultato dar nėra. Todėl kyla klausimas, kiek dar laiko reikia pasislėpus nuo visuomenės kalbėti apie mažylių kastravimą, kad būtų imtasi konkrečių darbų“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.
Anot jos, pavojingiausia tai, kad ilgainiui tokios praktikos tampa normalizuotos vien todėl, kad vyksta daugelį metų: „Blogiausia, kad tokie žiaurūs dalykai kaip ką tik gimusių gyvūnų pjaustymas be nuskausminimo ilgainiui tampa norma.“
„Padėka“ už „Išskirtinį indėlį į gyvūnų kančią Lietuvoje“
„Tušti narvai“ protesto metu taip pat akcentavo, kad prieš gyvūnų gerovę šiuo metu aktyviai veikia ir kiaulių augintojų sektorius, siekiantis išlaikyti galimybę tęsti paršelių kastraciją be nuskausminimo. Anot protesto organizatorių, tai rodo, kad sprendimų priėmimo procese ypač svarbu girdėti ne tik verslo interesus, bet ir visuomenės balsą.
Organizacija atkreipė dėmesį ir į tai, kad VMVT direktorė A. Mikalauskienė neseniai buvo apdovanota Lietuvos verslo konfederacijos įsteigtu apdovanojimu „Modernumo lyderė“. „Tuščių narvų“ teigimu, toks apdovanojimas kelia klausimų, kieno interesams šiuo metu skiriama daugiausia dėmesio – gyvūnų apsaugai ar sektoriaus, siekiančio išlaikyti esamą praktiką, patogumui.
Protesto metu organizacijos atstovai kvietė VMVT direktorę A. Mikalauskienę atsiimti jai skirtą „padėką“ už „išskirtinį indėlį į gyvūnų kančią Lietuvoje“. Šiuo gestu norėta atkreipti dėmesį į tai, kad institucijos vadovė, turinti apsaugoti gyvūnus, jau metus delsia tai padaryti.
„Už išskirtinius nuopelnus žmonės turi būti apdovanojami, o VMVT direktorės neveikimas leidžia šimtus tūkstančių gyvūnų kasmet kankinti žiauriausiu įsivaizduojamu būdu. Retas žmogus yra padaręs tokį indėlį į gyvūnų kankinimą Lietuvoje. Dėl to skiriame jai „padėką“, – teigė G. Vaitkevičiūtė.
Akcijos pabaigoje organizacijos atstovai dar kartą paragino VMVT direktorę A. Mikalauskienę kuo greičiau pasirašyti sprendimą, kuris uždraustų iki 7 dienų amžiaus paršelių kastraciją be nuskausminimo.
Dabartinę praktiką – paršelių kastraciją be nuskausminamųjų – Lietuvoje reglamentuoja VMVT direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintos Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras nuostatos.