2026 m. gegužės 29 d. Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja Daiva Petkevičienė dalyvauja Baltijos Asamblėjos posėdyje Pernu, Estijoje.
G. Drukteinis teigia: „Mes kaip Baltijos šalys esame sunerimę, kad pasikartojantys karinių bepiločių orlaivių įsibrovimai į Baltijos valstybių ir Suomijos oro erdvę didina saugumo riziką ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali išplisti už jos sienų“.
Pernu mieste posėdžiaujantis Baltijos Asamblėjos Prezidiumas priėmė pareiškimą „Dėl Rusijos atsakomybės už jos agresijos Europoje padarinius“, kuriame pabrėžiama, kad tebesitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kelia tiesioginę ir ilgalaikę grėsmę Europos saugumui, įskaitant NATO rytinį flangą, kurį būtina skubiai ir iš esmės sustiprinti. Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis įsitikinęs: „Sąmoningais melagingais Rusijos teiginiais ir grasinimais Ukrainai ir Baltijos valstybėms, siekiama nukreipti dėmesį nuo atsakomybės už savo nusikaltimus ir nuslėpti agresijos pražūtingus padarinius, todėl Baltijos Asamblėja pabrėžia, kad Ukrainos stojimas į NATO sustiprintų visą Aljansą, nes Ukraina nebėra tik saugumo naudos gavėja, o jos technologijos ir ekspertinės žinios jau stiprina Aljanso saugumą“.
Baltijos Asamblėjos Prezidiumas pareiškime paragino NATO ir ES šalis vieningai ir ryžtingai kovoti su Rusijos išpuoliais, melagingais naratyvais ir sąmoningais bandymais nukreipti dėmesį nuo atsakomybės už savo nusikaltimus ir agresiją.
Baltijos Asamblėjos Prezidiumas aptarė Estijos pirmininkavimo laikotarpiu pasiektus rezultatus ir komitetų veiklą pirmąjį 2026 m. pusmetį, kurios metu vykusiuose įvairaus formato posėdžiuose aptartos Baltijos valstybių aktualijos ir klausimai bei parengtos rekomendacijos dėl Baltijos valstybių gynybos pramonės plėtros, bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje, karinio švietimo tobulinimo, gynybos mokslinių tyrimų skatinimo, bendradarbiavimo civilinės gynybos ir kitose saugumo ir gynybos srityse, išorės sienų kontrolės ir valdymo, bendros Baltijos energetikos strategijos, skaitmeninio bendradarbiavimo gerinimo, bendradarbiavimo projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo srityje, bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos projektus, bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, kultūrinio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo sveikatos priežiūros sektoriuje, sveikatos investicijų srityje ir gerinant psichinę sveikatą bei sprendžiant gimstamumo mažėjimo problemą, bendradarbiavimo aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų ir suderintos ir tvarios miestų plėtros bei aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos srityse.
Baltijos Asamblėjos komitetams aptarus Lietuvai, Latvijai ir Estijai rūpimus klausimus šalių vyriausybės paragintos prisijungti prie veiklos, skirtos gerinti regiono valstybių piliečių gyvenimą. Įvertinusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo pažangą, Baltijos Asamblėja kreipėsi į Baltijos Ministrų Tarybą ir uždavė net 48 klausimus, susijusius su Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimu.
Daiva Petkevičienė teigia: „Po konstruktyvių Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos diskusijų 2026 metais sutarta, kad nuo šiol klausimai dėl Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo pagal aktualumą ir kompetencijos sritis bus tiesiogiai perduoti atitinkamoms ministerijoms. Taip siekiama užtikrinti, kad klausimai būtų laiku ir veiksmingai adresuoti tinkamiausioms vyriausybinėms institucijoms. Šis naujas bendradarbiavimo būdas atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą stiprinti parlamentarų ir vyriausybės atstovų bendravimą ir gerinti informacijos mainus. Baltijos Asamblėja tikisi, kad šis tikslingesnis ir praktiškesnis požiūris prisidės prie veiksmingesnio bendradarbiavimo, sudarys sąlygas išsamiems atsakymams pateikti ir toliau stiprins institucijų dialogą. Glaudesnis Baltijos valstybių teisėkūros ir vykdomųjų institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus norint veiksmingai atstovauti mūsų bendriems interesams. Vertiname ligšiolinį bendradarbiavimą ir tikimės artimiausiais metais jį gilinti ir stiprinti. Manome, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas turi vykti nuolat, o įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia turi glaudžiai ir nuolat bendrauti“.
