Gegužės 28–29 d. Rygoje vyksta pirmasis trišalis Baltijos šalių parlamentų Ekonomikos bei Energetikos komitetų susitikimas, o po jo – tarptautinė energetikos konferencija „Energetinė nepriklausomybė Baltijos šalyse – bendra atsakomybė ir galimybės“. Renginiuose aptariami regiono transporto, energetinio saugumo ir atsparumo iššūkiai.
Lietuvos delegaciją sudaro Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, komiteto pirmininko pavaduotoja bei Energetikos ir darnios plėtros komiteto narė Birutė Vėsaitė, Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys Eugenijus Sabutis, Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas Aidas Gedvilas, komiteto nariai Valius Ąžuolas ir Vitalijus Šeršniovas. Delegaciją taip pat lydi susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas ir energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski.
Pagrindinė trišalio ekonomikos komitetų susitikimo tema – „Rail Baltica“. Lietuvos atstovai pabrėžia, kad šis projektas yra ne tik ekonominės, bet ir strateginės bei saugumo reikšmės infrastruktūra. „Prasidedant deryboms dėl naujosios ES daugiametės finansinės perspektyvos 2028–2034 m., Baltijos šalys privalo kalbėti vienu balsu. Turime bendrai siekti, kad Europos biudžete prioritetas būtų teikiamas didelės strateginės vertės tarpvalstybinei ir dvejopos – karinio mobilumo – paskirties infrastruktūrai“, – teigia delegacijos vadovas S. Bucevičius. Lietuvos delegacija atkreipė dėmesį, kad „Rail Baltica“ Lietuvos dalies vertė siekia 5,8 mlrd. eurų, o visam projektui Baltijos šalyse iki 2030 m. užbaigti reikės dar apie 10 mlrd. eurų papildomų investicijų. Tuo metu Europos Komisija siūlo 2028–2034 m. laikotarpiu transporto infrastruktūrai skirti 51,5 mlrd. eurų, iš jų 17,7 mlrd. eurų – kariniam mobilumui.
E. Sabutis akcentavo, kad Lietuvoje dėl „Rail Baltica“ svarbos sutaria visos politinės partijos, tačiau visuomenės pasitikėjimą projektu gali mažinti nuolatiniai terminų nukėlimai ir finansavimo neapibrėžtumas: „Jei žmonės matys nuolatinį pažadų nesilaikymą, terminų vėlavimą ar finansavimo trūkumą, visuomenė tiesiog nustos tikėti šio projekto sėkme.“
Energetikos konferencijos įžanginiame pranešime Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis pabrėžė, kad viena didžiausių Europos strateginių klaidų buvo pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno energijos tiekėjo – Rusijos. Kita klaida jis įvardijo dalies Europos valstybių sprendimus atsisakyti branduolinės energetikos. Pasak jo, dabartinė geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtina būtinybę diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, nes ilgalaikiai Hormūzo sąsiaurio sutrikimai sukels reikšmingų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Šių iššūkių kontekste konferencijoje daug dėmesio skiriama Baltijos šalių elektros sistemų atsparumui, atsinaujinančios energetikos plėtrai ir rinkų reguliavimo suderinimui. „Energetinis saugumas Baltijos šalyse yra nedalomas – bet koks iššūkis ar incidentas vienoje valstybėje tiesiogiai veikia mus visas. Baigdami sinchronizaciją su kontinentine Europa, privalome vienu žingsniu lenkti hibridines grėsmes“, – pažymėjo A. Gedvilas. Diskusijose taip pat akcentuota, kad energetinis saugumas šiandien yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis, o Baltijos valstybės gali būti stiprios tik veikdamos išvien.
Antrojoje konferencijos sesijoje B. Vėsaitė pristatė Lietuvos patirtį kovojant su dezinformacija energetikos srityje. „Energetinė nepriklausomybė neįmanoma be informacinio atsparumo. Kova su dezinformacija šiandien yra tokia pat svarbi, kaip investicijos į elektros tinklus, gamybos pajėgumus ar energetikos infrastruktūrą“, – sakė B. Vėsaitė. Parlamentarė pažymėjo, kad energetika ilgą laiką buvo Rusijos įtakos instrumentas, o šiandien dezinformacijos kampanijos vis dažniau nukreipiamos prieš vėjo energetikos, vandenilio ir kitus strateginius energetikos projektus. Ji taip pat pristatė Lietuvoje sukurtą centralizuotą kovos su dezinformacija modelį bei institucijų bendradarbiavimą, nustatant ir neutralizuojant dirbtinio intelekto generuojamas klastotes (angl. deepfakes).
Baltijos valstybės dažnai derina savo pozicijas Europos Sąjungoje energetinio saugumo, elektros rinkos reguliavimo, klimato kaitos ir kitais klausimais. Toks bendradarbiavimas sustiprina bendrą balsą tarptautinėje arenoje ir leidžia efektyviau ginti regiono interesus. Lietuvos delegacija pabrėžė, kad ilgalaikis regiono saugumas priklauso nuo trijų tarpusavyje susijusių elementų – stiprios fizinės infrastruktūros, atsparių energetikos sistemų ir dezinformacijai atsparios visuomenės. Tikimasi, kad pirmasis trišalis Baltijos šalių parlamentinių komitetų susitikimas taps kasmetine tradicija ir sustiprins regioninį bendradarbiavimą strateginiais klausimais.
