Nors žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo daugybės aplinkybių, mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Viena tokių iniciatyvų – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, gebančius atpažinti vizualines emocijas. Anot jo, tokie modeliai galėtų padėti geriau suprasti meno kūrinių keliamas emocijas ar rinkodaros specialistams įvertinti prekės ženklo poveikį auditorijai.
Psichologija ir informati ka – kaip susijusios šios sritys?
Dr. M. Motiejauskui judėjimo negalia netrukdė sėkmingai baigti visų studijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Jis teigia, kad jo studijos buvo visiškai įprastos ir nesiskiria nuo kitų studentų patirčių: „Paskaitos, pratybos, atsiskaitymai, egzaminai – visiems studentams žinomas kelias.“
Mokslininkas pasakoja, kad jo disertacijos tema – vizualinės emocijos atpažinimas bendro pobūdžio vaizduose – yra palyginti nauja ir sudėtinga sritis.
„Fizinius objektus galime efektyviai ir patikimai atpažinti, klasifikuoti ar segmentuoti, nes jie turi aiškiai apibrėžtus skiriamuosius bruožus. Tačiau emocijų interpretavimas ir suvokimas priklauso nuo žmogiškojo subjektyvumo, psichologinių ir kultūrinių aplinkybių“, – aiškina dr. M. Motiejauskas.
Tai reiškia, kad negalime užtikrintai teigti, kokią emociją perteikia tam tikras vaizdas. Mokslininkas pateikia pavyzdžių: „Pavyzdžiui, tokios emocijos kaip pasitenkinimas (angl. contentment), linksmumas (angl. amusement) ir susižavėjimas (angl. awe) yra vizualiai panašios ir perteikia panašią emocinę būseną. Panašiai ir su neigiamomis emocijomis – baimė (angl. fear) ir liūdesys (angl. sadness). Nors perteikiamos skirtingos emocinės būsenos, vizualiai jos yra gana panašios.“
Nepaisydamas temos sudėtingumo, dr. M. Motiejauskas sujungė dvi disciplinas – psichologiją ir informatiką – ir sukūrė modelius, gebančius atpažinti emocijas iš bendro pobūdžio vaizdų.
„Modelis gauna vaizdą kaip įvestį ir prognozuoja emociją, kuri labiausiai atitinka sužymėtus pavyzdžius, pagal kuriuos modelis buvo apmokytas. Modelis yra apmokomas iš anotuotų vaizdų, o tada naujiems vaizdams yra priskiriama viena iš anksto apibrėžtų emocijų kategorijų. Toks veikimo principas yra tipinis klasifikavimo uždavinio atvejis“, – modelio veikimo principą paaiškina mokslininkas.
Modelis, galintis rekomenduoti turinį
Pasak dr. M. Motiejausko, tokie modeliai galėtų būti pritaikyti įvairiose srityse – nuo turinio rekomendavimo iki meninių darbų ar rinkodaros analizės.
„Modelis galėtų padėti rekomenduoti vaizdus, meninius darbus ar kitą vaizdinį turinį pagal jų emocinį pobūdį. Be to, toks modelis galėtų padėti kompiuterinėms sistemoms geriau suprasti, kokį emocinį poveikį vartotojui daro rodomi vaizdai, ir pagal tai pritaikyti pateikiamą turinį“, – sako jis.
„Dar viena sritis – menas. Modelis galėtų padėti geriau suprasti, kokias emocijas perteikia ar sukelia meno kūriniai, taip pat vertinti reklamos ar prekės ženklo vizualinį emocinį poveikį auditorijai“, – priduria mokslininkas.
Kalbėdamas apie savo patirtį VU, dr. M. Motiejauskas pabrėžia vertinantis draugišką atmosferą, nuolatinį ryšį su darbo vadovu prof. Gintautu Dzemyda studijų metu bei dėstytojų palaikymą.
„Vilniaus universitetui esu dėkingas, kad priėmė mane ir suteikė galimybę mokytis, pabaigti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Taip pat esu dėkingas informatikos mokslo krypties komitetui už galimybę dalyvauti ir atlikti atsiskaitomuosius darbus nuotoliniu būdu“, – teigia jis.
