2026 m. pirmąjį pusmetį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų buvo prijungta 276 MW elektros energijos kaupimo įrenginių (BESS). Palyginimui, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų pajėgumas siekė vos 19 MW. Šiuo metu vystoma dar daugiau kaupimo sistemų projektų, o tai rodo itin sparčią sektoriaus plėtrą.
Elektros energijos kaupimo sistemos yra esminė atsinaujinančios energetikos infrastruktūros dalis. Jos leidžia ne tik kaupti energiją, bet ir stabilizuoti tinklą bei efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo jėgainių gamybos potencialą. Vis dėlto, spartėjant BESS plėtrai, kyla svarbus klausimas dėl naudojamų technologijų ir jų patikimumo: kokią technologiją vystytojas iš tiesų įsigyja ir kas prisiims atsakomybę, jei ji nepasiteisins?
„Žalioji technologija savaime nereiškia technologijos be rizikos. Dauguma šiuolaikinių kaupimo sistemų remiasi ličio jonų baterijomis, todėl vystytojas turėtų atidžiai vertinti ne tik kainą, galią ar talpą, bet ir baterijų chemiją, saugos sprendinius, gamintojo suteikiamas garantijas, eksploatavimo istoriją, incidentų valdymo priemones ir sprendinius, kurie bus taikomi pasibaigus baterijų eksploatavimo laikotarpiui“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos „FO Consulting“ partnerė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Nors ličio jonų baterijų technologija yra plačiai naudojama BESS, ji turi specifinių rizikų. Baterijoms pažeidus ar sugedus, gali nutekėti elektrolitas, o terminio nestabilumo ar gaisro atveju išsiskirti pavojingos dujos. Tokių incidentų valdymui gali prireikti specialių priemonių. Todėl vertinant projektą svarbu iš anksto numatyti ne tik jo įrengimą ir eksploatavimą, bet ir reagavimą į incidentus, galimos taršos valdymą, sugadintų baterijų pašalinimą bei atliekų tvarkymą.
Baterijos pasirinkimas – ne tik techninis klausimas
Vystytojui techninės gamintojo specifikacijos neturėtų būti vienintelis vertinimo kriterijus. Skirtingos baterijų technologijos ir chemijos pasižymi skirtingomis charakteristikomis, todėl prieš įsigyjant kaupiklius būtina vertinti jų saugos dokumentaciją, atliktus bandymus, gamintojo kokybės kontrolę, baterijų valdymo sistemą ir numatytas apsaugos priemones.
Europos Sąjungos Baterijų reglamentas jau numato pareigą stacionarioms energijos kaupimo sistemoms turėti techninę dokumentaciją, patvirtinančią, kad sistema atitinka saugos reikalavimus. Dokumentacijoje turi būti įvertinti galimi papildomi saugos pavojai, pateikti įrodymai, kad jie tinkamai sumažinti, ir numatytos rizikų valdymo priemonės.
Tai turėtų atsispindėti ir kaupimo įrenginių pirkimo sutartyse. Jose svarbu nustatyti, kokius dokumentus ir bandymų rezultatus tiekėjas privalo pateikti, kokiems standartams sistema turi atitikti ir kas atsako, jei deklaruoti saugos ar veikimo parametrai neatitinka realybės.
Veiklos rodikliai, garantijos ir atsakomybė
BESS projekto techniniai parametrai dažnai vertinami pagal galią ir talpą (MW ir MWh). Tačiau komerciniam projekto sėkmingumui vien šių rodiklių nepakanka. Svarbi naudojama talpa, sistemos prieinamumas, įkrovimo ir iškrovimo efektyvumas, baterijų degradacija, ciklų skaičius ir kiti veikimo rodikliai.
Sutartyje jie turi būti ne tik įvardyti, bet ir objektyviai patikrinami. Vystytojas turėtų žinoti, kada ir kaip sistema bus testuojama, kas laikoma veikimo neatitikimu ir kokią kompensaciją ar kitą teisių gynimo priemonę jis turės, jei kaupiklis nepasieks sutarto rezultato.
Tai ypač svarbu dėl projekto trukmės. BESS paprastai planuojama eksploatuoti 10–20 metų, o baterijų savybės laikui bėgant keičiasi. Todėl garantija turi būti susieta ne tik su tuo, ar baterija „veikia“, bet ir su jos faktiniu našumu po penkerių, dešimties ar daugiau metų.
Nuo 2027 m. vasario didesnėms nei 2 kWh talpos pramoninėms baterijoms ES numatomas skaitmeninis baterijos pasas. Jame bus pateikiama informacija apie baterijos chemiją, pavojingas ir kritines medžiagas, numatomą tarnavimo laiką, energijos apykaitos efektyvumą ir komercinės garantijos laikotarpį. Tai dar labiau didins skaidrumo ir baterijų kilmės bei charakteristikų patikrinimo svarbą.
Kas atsakys incidento atveju?
BESS projektą paprastai sudaro gerokai daugiau nei pati baterijų sistema. Atskirai gali būti perkamos baterijos, transformatoriai, kita elektros įranga, statybos bei montavimo darbai, prijungimo infrastruktūra, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugos.
Kuo daugiau tiekėjų ir rangovų dalyvauja projekte, tuo svarbiau iš anksto nustatyti, kas už ką atsako. Jei vienas tiekėjas pateikia baterijas, kitas jas integruoja į sistemą, o trečias prižiūri objektą, incidento atveju atsakomybė už konkrečią problemą turėtų būti tinkamai paskirstyta tarp visų tiekėjų ir rangovų. Sutartyse neturi likti atsakomybės spragų.
Tai svarbu ir aplinkosaugos rizikos atveju. Sutartyse verta iš anksto įvertinti, kas atsako už pavojingų medžiagų nuotėkį, pažeistų baterijų pašalinimą, incidento likvidavimo išlaidas ar kitą žalą. Ne mažiau svarbu patikrinti, ar rangovo atsakomybės limitai realiai atitinka galimus užsakovo nuostolius.
Projekto terminų ir sutartinių įsipareigojimų suderinimas
Atskirų tiekėjų ir rangovų atsakingumas paprastai apsiriboja jų projekto dalimi, tačiau užsakovui svarbu, kada visas objektas realiai galės pradėti veikti. Pavyzdžiui, baterijos gali būti pristatytos laiku, tačiau jei pagrindinis transformatorius vėluoja šešis mėnesius, brangi įranga tuo metu liks nenaudojama. Dar rengiant sutartis reikia vertinti bendrą projekto grafiką. Turi būti aišku, ar įrangos tiekimo, statybos, prijungimo ir finansavimo terminai yra suderinti tarpusavyje.
Ne mažiau svarbu nustatyti, kas prisiima vėlavimo riziką. Taip pat – kokios pasekmės kyla, jei viena projekto dalis sustabdo kitas. Svarbi gali būti ir planuojama komercinės veiklos pradžia bei galimybė teikti balansavimo paslaugas. Tokiu atveju vėlavimas gali reikšti ne tik papildomas išlaidas, bet ir negautas pajamas.
Dar daugiau klausimų kyla hibridiniuose projektuose, kai BESS vystoma kartu su saulės ar vėjo elektrine ir objektai dalijasi prijungimo prie tinklo infrastruktūra. Tokiu atveju reikia aiškiai nustatyti prijungimo teises, leistinas generavimo ir vartojimo galias, infrastruktūros nuosavybę, apskaitą ir elektros energijos srautus.
Spartėjanti rinka reikalauja daugiau patikros
„FO Consulting“ praktikoje matome vis daugiau BESS projektų ir kartu augantį jų vystymo tempą. Kuo greičiau projektas juda, tuo svarbiau nepaversti kaupimo įrenginių pasirinkimo vien kainos ir techninių parametrų palyginimu.
„Svarbiausia išlaikyti viso projekto vaizdą. Kas atsakingas už konkrečią jo dalį? Kas nutinka vėluojant? Kokius rezultatus sistema turi pasiekti? Kokia atsakomybė kyla, jei jų nepasiekia? Kaip bus valdomi galimi incidentai ir kas už juos atsakys? Šiuos klausimus reikia spręsti ne tada, kai problema jau atsirado, o dar dėliojant projekto struktūrą“, – pažymi L. Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Augant baterijų kaupimo sektoriui, jų vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje tik didės. Tačiau kartu didės ir reikalavimai patioms baterijoms, jų kilmės bei charakteristikų skaidrumui ir vystytojų gebėjimui iš anksto suvaldyti visą projekto gyvavimo ciklą – nuo įsigijimo iki eksploatacijos pabaigos.
