Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultete vyko 27-ąjį kartą surengti Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, į kuriuos susirinko dalyviai iš įvairių pasaulio šalių. Maždaug 30 kursų dalyvių, tarp kurių – Elina iš Latvijos ir Lucie iš Čekijos, anksčiau dalyvavusios žiemos kursuose, bei Angela iš Australijos, Linas iš Vokietijos ir Rinko iš Japonijos, sutiko pasidalyti savo patirtimis, motyvacija mokytis lietuvių kalbos, su sunkumais ir ateities planais.
Į Lietuvą atvedė šeima
Rinko į lietuvių kalbos mokymąsi atvedė šeima – jos sutuoktinio artimieji nekalba angliškai, todėl ji nusprendė išmokti jų gimtąją kalbą. Be to, ji lietuvių kalbos mokymąsi Lietuvoje mato kaip pagarbos vietiniams žmonėms išraišką. „Manau, kad kalbėdama lietuviškai rodau pagarbą vietiniams“, – sako Rinko, lietuviškai besimokanti apie šešerius metus. Jai labiausiai rūpi gramatika, nors linksniavimas išlieka dideliu iššūkiu. „Ne mažiau svarbu ir įveikti baimę suklysti,“ – priduria ji. Tikėdamasi turėti daugiau progų kalbėti lietuviškai, Rinko siekia B1 kalbos lygio, kad galėtų palaikyti bent nedidelį pokalbį su vietiniais. VDU ją nustebino modernumu ir dideliu pastatų skaičiumi, o paskaitose įsiminė įvairūs mokymosi būdai, net kanklių skambinimas. Ji pastebėjo skirtingą skirtingų šalių žmonių elgesį paskaitose ir požiūrį į mokymąsi. Pradedantiems mokytis lietuviškai ji pataria turėti kantrybės ir aktyviai dalyvauti kursuose ir užsiėmimuose.
Dėmesį traukia lietuvių kalbos archajiškumas
Linas iš Vokietijos, lietuvių kilmės, lietuviškai kalba nuo vaikystės, tačiau universitete šią kalbą studijavo tik du semestrus. Jis atvyko į vasaros kursus, norėdamas laisviau kalbėti ir daugiau sužinoti apie Lietuvos kultūrą. Lino dėmesį ypač traukia lietuvių kalbos archajiškumas, tačiau, kaip ir Rinko, jis susiduria su sunkumais linksniuojant žodžius. „Kartais jų nepavyksta tinkamai parinkti net kalbant savo kalba“, – sako Linas, kurio pagrindinis tikslas kursuose – laisvai ir be baimės šnekėti. Jis vertina VDU kaip modernų universitetą ir pamėgo dėstytojus bei mokymosi atmosferą. Linas pataria nedvejoti ir dalyvauti kursuose, nes čia daug išmokstama ne tik apie kalbą, bet ir apie Lietuvos kultūrą bei miestą. Galimybė studijuoti Kaune jam kilo dar prieš kursus, o vasaros patirtis VDU šią mintį tik sustiprino.
Vasaros kursai – ilgai brandinta svajonė
Australė Angela, lietuvių kilmės, į kursus atvyko po ilgai brandintos svajonės. Ji sunkiai suderino kelionę, nes dirba dviejuose darbuose. Jos tėvas buvo lietuvis, o pusbroliai užaugo kalbėdami lietuviškai. Angela lietuviškai mokosi šešerius metus, po valandą per savaitę. Jai patinka kalbos struktūra ir tai, kad raidės tariamos taip, kaip rašytos. Dėl anksčiau patirtos neurochirurginės operacijos, paveikusios liežuvį, jai sunkiau sekasi tarti kai kuriuos garsus. Šiuose kursuose ji norėjo geriau kalbėti, pagerinti tarimą ir lengviau suprasti kitus. Apie VDU ji atsiliepia labai šiltai, paskaitas vadina fantastiškomis, o aplinką – draugiška ir palaikančia. Ji pataria „Just do it!“, nes čia smagu, galima mėgautis vasara ir „panirti į kalbą ir kultūrą“. Patirtis VDU sustiprino jos norą grįžti.
Atsigręžimas į gimtąją kalbą ir studijos Lietuvoje
Latvė Elina į VDU sugrįžo po 2026 m. žiemos kursų, nes jai labai patiko. Lietuviškai ji mokosi apie pusantrų metų. Elinai įdomiausi lietuvių kalbos gramatikos niuansai, ypač panašumai su latvių kalba, nors abi kalbos turi daug skirtumų. Šią vasarą ji norėjo daugiau sužinoti apie lietuvių kultūrą ir tobulinti kalbą (šiuo metu B2 lygis). Ji daug dėmesio skiria gramatikai, siekdama geriau kalbėti ir suprasti lietuviškai. Kartais iš latvių kalbos galima nuspėti lietuvišką žodžio skambesį, tačiau ne visada tai pasiteisina – panašiai skambantys žodžiai gali reikšti ką kita, o tai sukelia juokingų situacijų. Elina ragina nebijoti klysti, nes visi, besimokantys naujos kalbos, klysta. Ji džiaugiasi kultūrine kursų dalimi – muziejais, naujais kultūriniais faktais ir galimybe mėgautis vasara. Šie kursai paskatino ją pasirinkti VDU tolesnėms studijoms – šį rudenį ji pradeda lingvistikos studijas ir svarsto magistrantūrą.
Jaučiasi kaip namie
Čekė Lucie lietuvių kalbą studijuoja dvejus metus ir nori tobulinti žinias gyvendama Lietuvoje. Jai lietuvių kalbos gramatika atrodo labai kompleksiška, tačiau nuolatinis kalbos vartojimas padeda ją geriau įsisavinti. Iš kursų ji tikisi geriau kalbėti, susipažinti su žmonėmis ir užmegzti ilgalaikes draugystes. Sugrįžusi į VDU po žiemos kursų, Lucie liko patenkinta moderniu ir erdviu universitetu. „Dabar čia jaučiuosi kaip namie“, – sako ji. Dėstytojus ji apibūdina kaip rūpestingus ir įkvepiančius, o atmosferą – draugišką ir atvirą. Lucie kartais nustebina netikėti lietuvių ir čekų kalbų panašumai, o kartais ir juokingi nesusipratimai, kaip antai sumaišyti žodžiai „spurgytės“ ir „spirgučiai“. Jai patarimas svarstantiems mokytis lietuviškai ar atvykti į Lietuvą – nebijoti, nes čia galima atrasti savo ateitį ir augimo galimybes. Jos ateities planuose – galimas grįžimas į VDU magistrantūros studijoms.
Penki skirtingi žmonės, penkios skirtingos priežastys mokytis lietuvių kalbos – nuo šeimos iki akademinio smalsumo. Visiems kursų dalyviams lietuvių kalbos mokymasis tapo galimybe būti Lietuvoje, bendrauti su jos žmonėmis, pažinti kultūrą, susirasti draugų ir, galbūt, atrasti čia savo ateitį.
