Didžioji dalis naujų JAV pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar 2026 metais, o NATO privalo ryžtingiau reaguoti į Rusijai priskiriamus hibridinius išpuolius Europoje, rugsėjo 4 dieną TV3 interviu sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, Maskva „tikrai nesustos“ ir toliau mėgins gąsdinti Europos visuomenes.
JAV gali atsiųsti daugiau karių nei anksčiau
R. Kaunas rugpjūčio 27 dieną teigė, kad patikslintus duomenis apie planuojamą JAV karių skaičių, pajėgų pobūdį ir preliminarias jų atvykimo datas gavo rugpjūčio 13-ąją. Konkretaus grafiko ministras neviešino, tačiau prognozavo, kad didžioji dalis naujų pajėgumų Lietuvą pasieks dar šiais metais.
Pasak ministro, taip pat svarstoma galimybė į Lietuvą atsiųsti daugiau JAV karių nei anksčiau. Ankstesnį šalyje dislokuotą amerikiečių sunkųjį batalioną sudarė daugiau kaip tūkstantis karių, apie 30 tankų „Abrams“, panašus skaičius pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, savaeigės haubicos ir pagalbinis personalas. Dalis JAV karių Lietuvoje tebėra.
NATO raginama veikti ir pilkojoje zonoje
R. Kaunas prie Rusijai priskiriamų veiksmų Europoje įvardijo diversijas, padegamąsias siuntas, bauginimus, gaisrą dronų gamykloje ir sprogimus viešose vietose.
Ministro vertinimu, NATO pirmiausia buvo sukurta konvencinėms karinėms grėsmėms atremti, tačiau Aljansas turi išmokti neutralizuoti ir išpuolius, vykdomus be aiškios atribucijos. Rusiją jis pavadino terorizmą remiančia valstybe, kuri išpuolius Europos Sąjungoje rengia „be vėliavos“, ir paragino NATO veikti vadinamojoje pilkojoje zonoje.
R. Kaunas sakė, kad kai kurie atsako planai jau parengti, tačiau juos reikėtų persvarstyti ir nebijoti įgyvendinti. Kartu jis pabrėžė, jog niekas nenori sukelti karo.
Vien Rusijos ambasadų uždarymo, ministro nuomone, nepakaktų. Jis pasiūlė bent padvigubinti paramą Ukrainai, kad ši galėtų nugalėti Rusiją mūšio lauke.
Dėl NATO konsultacijų pirmiausia turi spręsti Vokietija
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai priskyrė Rusijai rugpjūčio 4-ąją surengtą mėginimą įvykdyti hibridinę ataką Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje. Berlynas kartu pažymėjo, kad baudžiamasis tyrimas ir teisinės procedūros dar nėra baigti.
Reaguodama į incidentą Vokietija paskelbė nuo rugsėjo 18 dienos uždarysianti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, nutrauksianti sutartį dėl Rusų namų Berlyne, griežtinsianti Rusijos piliečių patikrą ir sieksianti naujų Europos Sąjungos sankcijų.
Paklaustas, kodėl po incidento nebuvo aktyvuotas NATO 4-asis straipsnis, R. Kaunas atsakė, kad dėl tokio žingsnio pirmiausia turi apsispręsti Vokietija. Šis straipsnis leidžia bet kuriai NATO narei prašyti konsultacijų Šiaurės Atlanto Taryboje, kai, jos vertinimu, kyla grėsmė šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Ministras teigė, kad NATO valstybių ministrai ir žvalgybos tarnybos keičiasi informacija bei tariasi, kaip užkardyti grėsmes. Kalbėdamas apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitą Maskvoje, R. Kaunas sakė turįs neviešos informacijos, tačiau vizito turinio neatskleidė.
Jo vertinimu, CŽA vadovo kelionė rodo, kad JAV ir NATO atidžiai stebi besikeičiančią padėtį bei Rusijos nenorą sudaryti taiką. R. Kaunas taip pat patikino, kad per du ar tris mėnesius iki rugsėjo 4 dienos grėsmės lygis Lietuvoje nei padidėjo, nei sumažėjo.
