2026 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, atlikusi tyrimą pagal Seimo nario Lauryno Kasčiūno skundą, konstatavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas reguliavimas, kai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui skiriama mažiau laiko lyginant su lietuviškomis mokyklomis, pažeidžia vaiko teises ar jo teisėtų interesus bei neužtikrina vaikų, kurie ugdomi tautinių mažumų kalba, gerovės. Pažeidžiamos ne tik nacionalinės, bet tarptautinės teisės aktų normos – teisė į nediskriminavimą, geriausių interesų pirmenybę, išsilavinimą ir lavinimo tikslus, visapusišką vystymąsi, sudarantį sąlygas vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
„Tai svarbus ir ilgai lauktas sprendimas. Tikimės, kad Bendruosiuose ugdymo planuose bus įtvirtinta, kad tautinių mažumų mokyklų pradinukams bus suteikiamos tokios pačios galimybės kaip kitiems, t. y. pirmoje klasėje lietuvių kalbos mokytis aštuonis kartus per savaitę, antroje, trečioje ir ketvirtoje – septynis, vietoj iki šiol buvusių penkių“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, be teisinio įvertinimo itin svarbi ir vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateikta argumentacija, kuria aptariamo klausimo sprendimo paieškos įvardijamos kaip ilgai bei neveiksmingai trunkančios. „Džiaugiamės, kad kontrolierė iš esmės sutiko su mūsų argumentais dėl didesnio dėmesio lietuvių kalbos mokymui ne tik pradinio, bet ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitose ugdymo programose“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išsamiai pasisakė ir dėl lietuvių kalbos mokėjimo sąsajų su galimybėmis įgyti aukštąjį išsilavinimą, pastebėdama, kad vengiant spręsti teisinio reguliavimo dėl valstybinės kalbos pamokų skaičiaus nustatymo ir teisės normų praktinio įgyvendinimo problemas, sudaromos prielaidos vaikų, besimokančių tautinių mažumų mokyklose, netiesioginei diskriminacijai – tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje, nes dalis šių vaikų atsiduria nepalankesnėje situacijoje, lyginant su vaikais, besimokančiais valstybine kalba.
„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybinė kalba yra vienas svarbiausių valstybingumo ir pilietinės integracijos elementų. Todėl kiekvienas Lietuvos vaikas, nepriklausomai nuo jo tautybės ar lankomos mokyklos, turi turėti realią galimybę puikiai išmokti lietuvių kalbą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, vaiko interesai negali palaukti ar būti nustumti į šalį. Ir toliau sieksime, kad būtų peržiūrėta lietuvių kalbos mokymo ankstyvajame ugdyme sistema, peržiūrėtas pats tautinių mažumų švietimo modelis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės sprendimas signalizuoja, kad nors ir vėluojant, yra būtini esminiai sprendimai.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
