Pirmosios tiriamosios žurnalistikos premijos „Pamatai“ vertė – 200 tūkst. eurų – skirta Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimų ciklui „Sureikšminkim“ parengti autoriams Andriui Tapinui ir Šarūnui Černiauskui. Į finalinį etapą pateko keturi ekspertų geriausiai įvertinti tyrimai, o galutinį sprendimą dėl premijos laimėtojo priėmė tarptautinis Atrankos komitetas.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimų ciklas nagrinėjo verslo, politikos bei viešojo intereso sankirtos klausimus. Žurnalistai analizavo tuometinio premjero Gintauto Palucko verslo ryšius, nedeklaruotus sandorius, finansinius interesus ir jų sąsajas su viešaisiais sprendimais, atskleidžiant anksčiau neviešintą informaciją apie abejotinus verslo partnerius, finansavimo šaltinius ir galimus interesų konfliktus.
Publikacijos sukėlė plačią viešą diskusiją apie politinės atsakomybės, skaidrumo ir interesų deklaravimo standartus aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tyrimų ciklo metu iškelti klausimai tapo viena svarbiausių diskusijų apie G. Palucko tinkamumą eiti ministro pirmininko pareigas temų, vėliau jis atsistatydino iš pareigų.
„Mūsų sinergija su „Laisvės TV“ parodė kertinį dalyką – konkuruojantys žurnalistai gali kooperuotis ir drauge gali pasiekti daugiau. Be to, šio tyrimo metu jutome fantastišką kolegų solidarumą, už kurį noriu padėkoti „Verslo žinioms“, „Redakcijai“, LRT, 15min, „Žinių radijui“ ir „Delfi“, – sako pirmosios premijos „Pamatai“ laimėtojas Š. Černiauskas.
Atrankos komitetas vienbalsiai vertino, kad šis tyrimas labiausiai atitiko „Pamatai“ premijos misiją – nagrinėjo aukščiausių valstybės pareigūnų atskaitomybę ir savo faktais turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos politiniam gyvenimui. Darbas ne tik atskleidė iki šiol neviešas verslo ryšių struktūros detales bei tiesioginį poveikį vienam šalies vadovų, bet ir prisidėjo prie to, kad valstybės institucijos ėmėsi atitinkamų teisinių priemonių.
„Renkant laimėtoją, pirmiausia vertinome darbo reikšmę viešajam interesui ir demokratinei atskaitomybei. Ši tyrimų serija surinko aukščiausius ekspertų įvertinimus būtent pagal šį kriterijų. Ji išsiskyrė gebėjimu atskleisti visuomenei svarbią informaciją ir parodyti, kaip žurnalistika gali prisidėti prie didesnio valdžios skaidrumo“, – sako Agnė Paliokaitė, Atrankos komiteto narė, politikos analizės ir mokslinių tyrimo centro „Visionary Analytics“ bendraįkūrėja.
Pasak Atrankos komiteto nario Edwardo Lucaso, vienu svarbiausių argumentų renkant laimėtoją tapo ne tik tyrimo kokybė, bet ir jo sukeltas poveikis – gebėjimas keisti viešąją darbotvarkę ir skatinti politinę atsakomybę.
„Svarbiausia žurnalistikos užduotis yra ne tik atskleisti galimus pažeidimus, bet ir užtikrinti, kad už juos būtų pareikalauta atsakomybės. Šis tyrimas ne tik iškėlė į viešumą naujus faktus, bet ir prisidėjo prie reikšmingų politinių pasekmių. Tai originalus, savarankiškai atliktas ir visuomenei itin aktualus darbas, tapęs svarbiu signalu, kad nė vienas politikas nėra apsaugotas nuo viešojo intereso vardu atliekamo tyrimo. Tokie tyrimai stiprina demokratiją ir mažina nebaudžiamumo jausmą viešų asmenų gyvenime“, – teigia žurnalistas, buvęs „The Economist“ vyresnysis redaktorius E. Lucasas.
Finalininkų sąraše – tyrimai apie Kremliaus įtaką, politinius ryšius ir „Bankeros“ veiklą
Be laimėtojo, Atrankos komitetas paskelbė ir tris finalininkus. Tarp jų – LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų Mindaugo Aušros ir Indrės Makaraitytės tarptautinis tyrimas „Slapti dokumentai: kas Lietuvoje maitinami Kremliaus pinigais“, atskleidęs, kaip su Rusijos valstybės remiamu fondu „Pravfond“ susijusios lėšos pasiekdavo Lietuvoje veikiančius asmenis ir organizacijas, nepaisant tarptautinių sankcijų.
Tarp finalininkų pateko ir Birutės Davidonytės bei Igno Kinčino tyrimas „Nemuno aušroje – rusų oligarchų patikėtinis“, kuriame nagrinėti partijos „Nemuno aušra“ finansavimo šaltiniai ir ryšiai su asmenimis, siejamais su Rusijos oligarchų aplinka.
Finalininkų sąraše – ir portalo „15min“ žurnalistų Jūratės Damulytės, Gabrielės Navickaitės, Karolio Juršio ir Ryto Staselio kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos tinklu OCCRP parengtas tyrimas „Bankeros“ pokeris“. Tyrime nagrinėta daugiau nei 100 mln. eurų pritraukusio lietuviško kriptovaliutų projekto „Bankera“ veikla.
Geriausių tiriamosios žurnalistikos darbų atrankos procesas buvo patikėtas Atviros Lietuvos fondui – ilgametę patirtį demokratijos, skaidrumo ir pilietinės visuomenės stiprinimo srityse turinčiai nevyriausybinei organizacijai. Fondo komanda užtikrino viso atrankos proceso nepriklausomumą ir skaidrumą.
Investicija į nepriklausomą žurnalistiką ir demokratiją
Premija „Pamatai“ finansuojama iš specialiai įsteigto Lietuvos Tiriamosios Žurnalistikos labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo, kurio investicinė grąža skiriama geriausiam tiriamosios žurnalistikos darbui apdovanoti. Fondo steigėjų tikslas – ilgainiui didinti fondo kapitalą ir taip užtikrinti dar stipresnį bei tvaresnį tiriamosios žurnalistikos finansavimą Lietuvoje.
Siekiant auginti fondo kapitalą ir užtikrinti dar stipresnę paramą tiriamajai žurnalistikai, iniciatyvos steigėjai kviečia prisidėti ir visuomenę. Kiekvienas, kuriam svarbi stipri demokratija, valdžios atskaitomybė, skaidrumas ir nepriklausoma žiniasklaida, gali paremti fondą ir prisidėti prie ilgalaikio tiriamosios žurnalistikos stiprinimo Lietuvoje.
Apie „Pamatai“:
„Pamatai“ – Lietuvos tiriamosios žurnalistikos labdaros ir paramos fondo įsteigta kasmetinė premija, skiriama geriausiam praėjusių metų Lietuvoje publikuotam tiriamosios žurnalistikos darbui. Premija finansuojama iš neliečiamojo kapitalo fondo investicinės grąžos, o fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį ir tvarų tiriamosios žurnalistikos palaikymą Lietuvoje.