Vilniaus Liepkalnio rajonas, anksčiau sietas su oro uosto prieigomis, logistika ar slidinėjimu, pamažu virsta sostinės palydovu, primenančiu Helsinkio Espoo ar Stokholmo Kista aukštųjų technologijų miestelius. Artimiausiais dešimtmečiais ši pietinė Vilniaus dalis taps daugiafunkcine, kurioje žmonės ne tik dirbs, bet ir gyvens.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje Helsinkio ir Stokholmo prieigose pradėti kurti technologijų, mokslo ir verslo miesteliai tapo svarbiais inovacijų centrais. Juos skatino paprasta logika – miestų centruose trūko erdvės naujoms ekosistemoms plėtotis.
Vilniaus Liepkalnyje plyti teritorijos, numatytos pramonei, sandėliavimui ir paslaugoms. Tačiau didesnis potencialas slypi plačiau: prie Kalnėnų ir planuojamo Launagių rajono, Liepkalnis patenka į didžiųjų sostinės transformacijų epicentrą.
„Žaidimo taisykles pradėjo keisti „Teltonikos“ megaprojektas. Paskelbus apie jį kaip viziją ir realius terminus, Liepkalnis man kone per naktį iš dar vienos prekybiniais sandėliais užstatomos naujos teritorijos tapo būsimuoju Vilniaus Espoo ar Kista. „Teltonika“ Liepkalniui uždavė naują toną: čia jau visai netrukus dirbs tūkstančiai brangiai apmokamų specialistų, kuriems čia pat reikės įvairiausių paslaugų, pramogų ir kito komforto. Vien tai lėmė mūsų sprendimą čia pradėti vystyti komercinį projektą“, – sako „Liepkalnio verslo parko“ komercijos direktorė Ieva Naščišonienė.
I. Naščišonienė atkreipia dėmesį, kad Liepkalnis nevirs vienos įmonės „korporatyviniu miesteliu“. Tvaresnį Espoo ar Kistos efektą turėtų sukurti reali ekosistema – kitų inovacijomis ir mokslu grįstų kūrėjų įvairovė. Ją čia planuoja Vilniaus miesto savivaldybė, numatanti į Liepkalnį išplėsti Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką (VCIIP), šiuo metu Vismaliukuose besispecializuojantį gyvybės moksluose ir jau pritraukusį beveik 100 mln. Eur investicijų.
Vilniaus miesto savivaldybė laiko pietinį Vilnių ir konkrečiai Liepkalnį prioritetine plėtros kryptimi. Vyriausioji architektė Laura Kairienė viešai įvardija Vilkpėdę, Kirtimus, Liepkalnį ir aplinkines greito eismo gatves kaip buvusiose pramonės zonose formuojamą kompaktiško miesto centro tąsą. Pats Liepkalnis, jo prieigos ir teritorija, kurioje kadaise svarstyta antro oro uosto pakilimo tako statyba, sostinėje matoma kaip išmanių ir netaršių technologijų pramonės židinys.
„Kaip investuotojai, į plėtrą žiūrime per vertės prieaugio potencialą. Pietinėje Vilniaus dalyje apskritai nėra daug laisvų stambių teritorijų, o „Teltonikos“ ir planai dėl Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko pasiuntė abejonių nekeliantį signalą: visi čia netrukus labai norės būti ir daugiau tokių kainų kaip šiandien čia nebebus. Didelės vertės transformacija čia sukurs reikšmingą vertės prieaugį“, – komentuoja I. Naščišonienė, pabrėždama strateginę Liepkalnio vietą tarp sparčiai besivystančių Kalnėnų ir būsimos plėtros Salininkuose, Launagių rajone ar net Vilkpėdėje.
Po kelerius metus trukusių paruošiamųjų darbų, šį sausį „Capitalica Industries“ Liepkalnyje pradėjo komercinio komplekso „Liepkalnio verslo parkas“ pirmojo etapo statybas. Čia bus pasiūlyta beveik 16 tūkst. kv. m modernių, A++ energinės klasės komercinės paskirties patalpų su aukštomis lubomis, galimybe įrengti garažo vartus, erdvia automobilių aikštele ir miestietiškai apželdinta aplinka.
Bendrovė jau pardavė 14 iš 32 pirmojo etapo patalpų, kurias įsigijo su aviacija, didmenine prekyba ir kitais aukštos pridėtinės vertės segmentais susiję verslai, numatantys tiek sandėliavimo ir komercinę veiklą, tiek biurus.
Nors iš pirmo žvilgsnio „Liepkalnio verslo parkas“ gali priminti populiariuosius sandėlius (angl. stock-office), I. Naščišonienės teigimu, perspektyvi vieta ir solidi kaimynystė užprogramavo atitinkamą architektūros kokybę ir lankstumą.
„Tokie pastatai iš principo yra daugiafunkciniai. Veiklas jau dabar po truputį diktuoja esamas bei būsimas Liepkalnis: pirmieji pirkėjai susiję su oro uostu ir prekyba, tačiau rajonui toliau vystantis, didelį potencialą ir paklausą turės biurai, maitinimo ar su laisvalaikiu ar sportu susijusios paslaugos. Kituose projekto etapuose turėsime verslus, kurie norės aptarnauti tūkstantinę aukštos kvalifikacijos darbuotojų bendruomenę ar esamus bei būsimus naujuosius gyvenamuosius rajonus“, – sako I. Naščišonienė.
Bendrovės planuose yra dar du „Liepkalnio verslo parko“ etapai: kitąmet ketinama pradėti 10 tūkst. kv. m ploto pastato statybas, o kompleksą užbaigtų per 2028 m. išplėtoti paskutiniai 15 tūkst. kv. m bendro ploto pastatai. Užbaigto „Liepkalnio verslo parko“ vertė sieks daugiau nei 100 mln. Eur.
