2026 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai.
Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo pakeitimui, kuriuo siekiama įtvirtinti teisinį pagrindą siųsti į tarptautines jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Šiuo metu numatyta, kad į tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormuzo sąsiauryje gali būti siunčiama iki 5 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
„Iranui užminavus ir pradėjus blokuoti Hormuzo sąsiaurį, buvo sutrikdyta tiek Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijoje, tiek tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtinta laivybos laisvė sąsiauriais. Laivybos laisvės sutrikdymas lėmė ekonominius iššūkius tarptautiniu mastu, kylančias naftos produktų kainas ir tas pačias ekonomines negandas mes patiriame ir Lietuvoje. Tarptautinėje bendruomenėje imta ieškoti sprendimų užtikrinti laivybos laisvę ir civilinių laivų saugumą“, – Seimo posėdyje pristatymo metu yra sakęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasak R. Kauno, priėmus šį pakeitimą būtų sudarytos prielaidos Lietuvai reikšmingai prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, JAV vadovaujamo Jūrų laisvės konstrukto, kurio dėmuo bus tarptautinė operacija, skirta laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti, kitų tarptautinių iniciatyvų, skirtų laivybos laisvei šiuo sąsiauriu atkurti, kurias remtų ir vykdytų NATO ir Europos šalys.
„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie šios operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. Šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija“, – yra pabrėžęs ministras.
Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1587(2) balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 15 parlamentarų. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
