Antrajame Valstybės pažangos tarybos posėdyje analizuoti svarbiausi valstybės strateginio planavimo, Nacionalinio pažangos plano rengimo ir socialinio atsparumo stiprinimo aspektai. Posėdyje pristatyta Tarybos koordinacinės grupės veiklos ataskaita, peržiūrėtos Tarybos sudarymo tvarkos bei pristatytas socialinio atsparumo kelrodis, skirtas stiprinti valstybės ir visuomenės pasirengimą krizėms.
Daug dėmesio skirta ilgalaikei valstybės pažangos vizijai ir jos įgyvendinimo mechanizmams. Tarybos nariai aptarė Nacionalinio pažangos plano rengimo eigą, atliktus darbus ir artimiausius etapus, užtikrinančius nuoseklų valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą.
Socialinio atsparumo stiprinimas – nacionalinio saugumo dalis
Viena svarbiausių posėdžio temų – socialinio atsparumo kelrodžio pristatymas ir diskusija apie jo įgyvendinimą. Šis dokumentas numato stiprinti visuomenės, bendruomenių ir valstybės institucijų gebėjimą atlaikyti krizes, išsaugoti būtiniausių funkcijų veikimą ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Socialinio atsparumo kelrodžio logika apima tris tarpusavyje susijusius lygmenis: individo, bendruomenių ir valstybės. Individų atsparumą stiprina įgūdžiai, sveikata, psichologinis atsparumas ir socialiniai ryšiai. Bendruomenių atsparumą formuoja solidarumas, savitarpio pagalba ir vietos iniciatyvos. Valstybės atsparumas priklauso nuo viešųjų paslaugų kokybės, infrastruktūros patikimumo, efektyvaus valdymo ir gebėjimo veikti sudėtingomis aplinkybėmis.
Taryboje pabrėžta, kad socialinio atsparumo stiprinimas reikalauja sisteminio požiūrio, apimančio strateginį planavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tvarų finansavimą ir visuomenės įtraukimą. Taip pat pažymėta, kad šiuolaikinio valstybės saugumo samprata apima ne tik gynybinius pajėgumus, bet ir visuomenės bei valstybės atsparumą iš vidaus.
„Pasitikėjimas institucijomis, stiprios bendruomenės, kokybiškos viešosios paslaugos ir gebėjimas veikti išvien krizių metu yra ne mažiau svarbūs valstybės stiprybės elementai. Todėl socialinio atsparumo stiprinimą vertiname kaip neatsiejamą nacionalinio saugumo dalį ir vieną svarbiausių ilgalaikės valstybės pažangos krypčių“, – teigia Ministrės Pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur.
Siekis užtikrinti skaidrią ir kompetentingą Tarybos veiklą
Posėdyje pristatytos ir į Valstybės pažangos tarybos reglamentą įtrauktos rekomendacinio pobūdžio gairės. Jos skirtos užtikrinti aiškų, skaidrų ir strategiškai pagrįstą Tarybos sudarymo procesą. Gairės nustato Tarybos sudėties, atstovavimo, atrankos ir veiklos tęstinumo principus, siekiant užtikrinti kompetentingą, viršpartinę ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotą Tarybos veiklą.
Siekiama išlaikyti subalansuotą politinio, visuomeninio ir ekspertinio atstovavimo pusiausvyrą, stiprinant Tarybos gebėjimą sistemiškai vertinti valstybės pažangos klausimus ir prisidėti prie strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėsenos.
Posėdžio pabaigoje apibendrinti svarstymai, aptarti priimti sprendimai ir numatyti tolimesni darbai. Kitas Valstybės pažangos tarybos posėdis bus skirtas diskusijoms dėl ilgalaikių valstybės pažangos prioritetų ir socialinio atsparumo stiprinimo priemonių įgyvendinimo.
