Šią savaitę valstybė oficialiai apsaugos statusą suteikė dar 53 unikaliems gamtos objektams. Įtraukimas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtvirtintas Aplinkos ministro įsakymu. Tarp naujai saugomų objektų yra ne tik seni medžiai, bet ir išskirtinės formos ąžuolai, liepos, klevai, taip pat didingi rieduliai.
Saugomus gamtos paveldo objektus galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre (https://stvk.lt/map). Ši informacinė sistema leidžia kiekvienam susipažinti su saugomomis vertybėmis, jų vieta bei apsaugos statusu. Gamtos paveldo objektai saugomi dėl jų amžiaus, unikalumo, išskirtinės gamtinės bei kultūrinės vertės.
Tarp naujai įtrauktų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų yra Kačaičių akmuo Kretingos rajone (dar vadinamas Kačaičių didžiuoju kūliu), siekiantis daugiau kaip 5 m ilgio ir apie 4 m pločio. Taip pat Gikonių miško (Kirstuko) akmuo Pakruojo rajone – mitologinis riedulys, apipintas legendomis, kurio ilgis siekia daugiau kaip 5 m, o aukštis – 1,9 m. Tarp saugojamų objektų yra ir Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas, turintis ypatingą istoriją, bei Aleksandravo ąžuolas, augantis prie Minijos slėnio šlaito Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje, kurio storis 130 cm aukštyje siekia 4,86 m, o aukštis – 30,5 m.
Gamtos objekto ar paminklo sąvoka nėra nauja, ją dar XIX amžiuje naudojo geografas A. Humboltas. Lietuvoje šią idėją plėtojo profesorius Tadas Ivanauskas, jau 1920 m. pabrėžęs būtinybę saugoti senuosius ąžuolus ir kitus išskirtinius medžius. Šiandien pagal Saugomų teritorijų įstatymą paveldo objektas apibrėžiamas kaip kraštovaizdžio elementas ar jų grupė, kuriems dėl jų vertės nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Gamtos paveldo objektai Lietuvoje skirstomi į kelias pagrindines kategorijas: geologiniai (išskirtinio dydžio rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos ir kt.), geomorfologiniai (kalvos, gūbriai, raguvos ir kt.), hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės ir kt.), hidrografiniai (rėvos, senvagės, salos ir kt.), botaniniai (išskirtinio amžiaus ar formos medžiai ir kt.), zoologiniai (gyvūnų kolonijos ir kt.).
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas nėra baigtinis – jis nuolat atnaujinamas, tikslinamas ir plečiamas. Nauji objektai įtraukiami atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, visuomenės iniciatyvas bei specialistų vertinimus. Gamtos paveldas yra nuolatos kintantis, jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir atsakingo požiūrio. Kiekvienas naujas į saugomų objektų sąrašą įrašytas medis ar akmuo – tai dar vienas žingsnis, išsaugant Lietuvos gamtą.
