2026 m. birželio 26 d. pranešimas spaudai
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė valdančiųjų siūlymui atsisakyti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turinčio įsigalioti pagrindinio Bendrojo ugdymo programos (toliau – PUPP) slenksčio pasiekimų lygio reikalavimo.
Su tokiu sprendimu nesutinkantys komiteto opozicijos atstovai Liutauras Kazlavickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Simonas Kairys pateikė atskirąją nuomonę. Jų vertinimu, pasirinkta klaidinga kryptis – užuot sustiprinus pagalbą mokiniams ir pasirengus atsakingam PUPP slenksčio taikymui, atsisakoma paties minimalaus pasiekimų standarto.
„PUPP kartelės atsisakymas nėra pagalba vaikui – tai problemos paslėpimas po kilimu. Jei mokinys į 11 klasę perkeliamas su vienetu, o valstybė jam sako „viskas gerai, keliauk toliau“, mes jam ne padedame, o tiesiog ignoruojame problemą. Mažinti reikalavimus lengva, tikras rūpestis mokiniui yra ne kartelės naikinimas, o tikslingesnė pagalba po Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (toliau – NMPP), kai problemos išryškėja dar 8-oje klasėje“, – sako Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
Komiteto opozicijos atstovai atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) duomenys rodo didelius savivaldybių skirtumus. Kai kuriose savivaldybėse po 8 klasės NMPP mokiniams suteikiama veiksminga pagalba ir iki 10 klasės PUPP slenksčio nepasiekusių mokinių dalis sumažėja iki 7–9 proc. Tačiau yra ir priešingų atvejų, kai neigiamų mokinių pasiekimų rezultatų dalis nuo 8 klasės iki 10 klasės ne mažėja, o padvigubėja.
„NŠA duomenys rodo, kad didžiausia problema yra ne pats slenkstinis pasiekimų lygis, o nevienoda mokymosi pagalba savivaldybėse. Jei sistema dar nepasirengusi, racionalu svarstyti ne slenksčio atsisakymą, o jo įsigaliojimo atidėjimą“, – sako L. Kazlavickas.
Opozicijos atstovai siūlo nepritarti įstatymo projektui. Jei būtų sutarta, kad švietimo sistemai dar reikia papildomo pasirengimo šiai nuostatai įgyvendinti, jie siūlo svarstyti ne slenksčio atsisakymą, o jo įsigaliojimo atidėjimą, kartu numatant konkrečias priemones ankstyvam mokymosi spragų nustatymui, mokymosi pagalbos stiprinimui ir tikslinei pagalbai savivaldybėse, kuriose mokinių pažanga nuo NMPP iki PUPP yra silpniausia.
Dokumente pažymima, kad 2022 m. priimtas sprendimas dėl PUPP slenksčio buvo platesnės reformos dalis. Jos esmė – anksti nustatyti mokymosi spragas, suteikti mokiniui pagalbą ir užtikrinti minimalias kompetencijas. Todėl atsisakant vienos šios sistemos priemonės būtina įvertinti poveikį visai reformai.
„Valdantieji pasirinko ne taisyti sistemos įgyvendinimo trūkumus, o panaikinti patį standartą. Tai patogiausias politinis kelias, bet ne atsakingiausias sprendimas mokiniams“, – teigia L. Kazlavickas.
Projekto svarstymo metu siūlymui nepritarė Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos gimnazijų, Lietuvos progimnazijų ir Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos. Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat pažymėjo, kad dalis savivaldybių su siūlomu reguliavimu nesutinka, kritiškų pastabų pateikė ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“. Mokyklų asociacijų vertinimu, slenkstinis pasiekimų lygis yra mokymosi turinio minimumas, patvirtinantis, kad mokinys yra įgijęs bazines kompetencijas, būtinas sėkmingai tęsti mokymąsi aukštesnėje ugdymo pakopoje.
Atskirojoje nuomonėje taip pat remiamasi EBPO 2023 m. tyrimu „Vidurinio ugdymo stiprinimas Lietuvoje“, kuriame pabrėžiama, kad perėjimas į vidurinį ugdymą turi būti grindžiamas mokinio pasirengimu sėmingai mokytis toliau, o vertinimo ir sertifikavimo sistema turi patikimai patvirtinti mokinio įgytas kompetencijas.
Atskirąją nuomonę pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Liutauras Kazlavickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Simonas Kairys.
