Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skyrybų skaičių rikiuojasi antra tarp Europos Sąjungos šalių. Nors skyrybos pirmiausia siejamos su emociniais išgyvenimais, jų finansinės pasekmės neretai būna ilgalaikės ir reikalauja ne mažiau dėmesio.
Kovo pabaigoje „Eurostat“ paskelbti Europos skyrybų rodikliai atkleidžia – Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų teko 2,5 skyrybų. Tarp Europos Sąjungos šalių didesniu skaičiumi pasižymėjo tik Latvija (2,8). Trečioje vietoje rikiavosi Estija su 2,1 skyrybų 1 tūkst. gyventojų.
Kaip rodo naujausi Valstybinės duomenų agentūros duomenys, šalyje per metus susituokia daugiau nei 12,7 tūkst. porų, o išsiskiria daugiau nei 6,8 tūkst.
Šie skaičiai realybėje virsta daugybe iššūkių, tarp kurių – reikšmingas finansinės realybės pokytis. Kai vienas namų ūkis tampa dviem, tenka ne tik imtis turto dalybų, bet ir iš naujo spręsti būsto, sąskaitų ir kitų išlaidų klausimus. Dėl to net ir finansiškai stabiliai poroje gyvenę žmonės gali susidurti su poreikiu peržiūrėti savo finansinius įpročius ir prioritetus.
Sumanių sprendimų metas
Turto pasidalijimas dažnai tampa kertiniu momentu, nulemiančiu finansinę situaciją keleriems ar net keliolikai metų į priekį. Nors teisiškai dalybos gali būti aiškios, praktikoje sprendimus neretai lemia emocijos – noras išsaugoti būstą, stabilumo jausmą ar apsaugoti vaikus nuo pokyčių.
Vis dėlto finansiniu požiūriu svarbiausias kriterijus turėtų būti ne tai, ką norime, o tai, ką galime išlaikyti nesukeliant savo finansinei situacijai neproporcingo finansinio spaudimo. Pavyzdžiui, būstas, kuris buvo įperkamas dviem žmonėms, vienam gali tapti per dideliu įsipareigojimu – ypač jei kartu lieka paskola, komunaliniai mokesčiai ir priežiūros kaštai.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė su bendraskoliu imamos būsto paskolos vertė siekia 119 tūkst. eurų. Skaičiuojant, kad paskola imama 20 metų, jos mėnesinė įmoka sudarytų apie 495 eurus. Vidutiniame dviejų asmenų namų ūkio biudžete tokio būsto paskolos įmoka sudarytų apie 15 proc. pajamų. Tokio pat dydžio paskolos suma vidutiniame vieno asmens namų ūkio sudarytų net 28 proc. pajamų.
Svarbu žinoti ir tai, kad finansiniam turtui priskiriamos pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Taigi, dalijantis turtą visuomet pravartu vertinti ne tik šiandienos galimybes, bet ir rizikas: kas nutiks, jei pajamos sumažės, paskolos palūkanos išaugs ar atsiras nenumatytų išlaidų.
Kai vienas biudžetas tampa dviem
Gyvenant kartu, dalis išlaidų natūraliai pasidalija – būsto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai, pirkiniai buičiai. Skyrybų atveju šis efektas išnyksta. Atsiranda du atskiri namų ūkiai, kurių kiekviename šios išlaidos ima sudaryti didesnę pajamų dalį. Jei anksčiau vienas namų ūkis galėjo lengviau amortizuoti nenumatytas išlaidas ar planuoti didesnius pirkinius, po skyrybų kiekvienas sprendimas tampa jautresnis. Tai reiškia didesnį finansinį spaudimą, mažesnį lankstumą ir iš to atsirandantį finansinį nerimą.
Kaip rodo „Swedbank“ matuojamo Finansinės sveikatos indekso duomenys, ne visos poros yra pasirengusios tokiems pokyčiams. Kad būtų pajėgūs visus savo finansinius poreikius patenkinti nepriklausomai nuo antrosios pusės ar aplinkinių pagalbos nurodo 62 proc. vyrų ir 59 proc. moterų.
Todėl norint užsitikrinti kuo didesnį stabilumą pasikeitus aplinkybėmis, itin svarbu peržiūrėti savo išlaidas ir finansinius prioritetus bei įpročius, siekiant įsitikinti, kad asmeninių pajamų užteks būtiniausiems poreikiams. Tik peržvelgus asmeninio biudžeto eilutes ir įsivertinus būtinąsias išlaidas, patartina planuoti laisvalaikio išlaidas ar nebūtinus pirkinius. Toks biudžeto peržiūrėjimas padeda atgauti jausmą, kad finansinė situacija yra suprantama ir valdoma.
Būtinybė turėti finansinę pagalvę
Skyrybų metu tenka ne tik atskirti sąskaitas, bet ir (at)kurti asmeninį finansinį savarankiškumą. Vienas tiesiausių kelių į jį – finansinio rezervo kūrimas. Kaip rodo Finansinės sveikatos indekso duomenys, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio sumos finansinį rezervą yra sukaupę 43 proc. šalies namų ūkių. Kaip jis pasiskirstytų skyrybų atveju – kiekvieno namų ūkio susitarimo klausimas, tačiau šie duomenys aiškiai indikuoja nepakankamą finansinį saugumą.
Praktikoje po skyrybų finansinio rezervo kaupimą verta pradėti nuo labai konkretaus atskaitos taško – mėnesio būtinųjų išlaidų dydžio. Būtent jis leidžia suprasti, kokio dydžio finansinė pagalvė iš tiesų reikalinga, ir padeda išsikelti realistišką tikslą, o ne abstraktų siekį „turėti santaupų“.
Kitas svarbus žingsnis – aiškiai apsibrėžti kaupimo tempą. Dažniausiai efektyviausiai veikia ne bandymas atsidėti tai, kas lieka mėnesio pabaigoje, o sprendimas rezervą formuoti iškart gavus pajamas. Net ir nedidelė, bet reguliariai atidedama suma leidžia nuosekliai auginti rezervą ir išvengti nuolatinio taupymo atidėliojimo scenarijaus.
Taip pat svarbu šias lėšas atskirti nuo kasdienio biudžeto. Atskiros sąskaitos ar taupymo priemonės padeda išvengti spontaniško jų panaudojimo ir leidžia aiškiai matyti progresą. Tokiu būdu finansinis rezervas tampa ne abstrakčia sąvoka, o konkrečiu, nuosekliai didėjančiu saugumo pagrindu.