Vasarai įsibėgėjant, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams jų pareigą laiku išmokėti darbuotojams priklausančius atostoginius. Nors kartais manoma, kad nedidelis atostoginių išmokėjimo vėlavimas neturi didelių pasekmių, Darbo kodeksas aiškiai nustato terminus ir darbuotojo teises, jei šie terminai yra pažeidžiami. Pavėluotas atostoginių mokėjimas gali ne tik apsunkinti darbuotojo pasiruošimą poilsiui, bet ir užtraukti teisinius padarinius darbdaviui.
„Atostoginiai nėra papildoma darbdavio gera valia – tai darbuotojui už kasmetinių atostogų laiką paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Todėl labai svarbu, kad darbdaviai atostoginių apskaičiavimą ir išmokėjimą planuotų iš anksto, ypač vasarą, kai darbuotojai aktyviau naudojasi sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Pavėluotas atsiskaitymas gali lemti papildomas pasekmes – uždelstas laikotarpis, darbuotojui laiku pateikus prašymą, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.“
Kada atostoginiai turi būti išmokami?
Pagal Darbo kodekso bendrąją taisyklę, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau egzistuoja dvi svarbios išimtys. Pirma, darbuotojas gali pateikti atskirą prašymą, kad atostoginiai būtų mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, t. y. kartu su darbo užmokesčiu. Antra, jei darbuotojas naudojasi ilgesnėmis nei numatyta Darbo kodekse kasmetinėmis atostogomis (pavyzdžiui, sukaupęs atostogų už kelerius metus), atostoginiai už dalį, viršijančią 20 darbo dienų (esant 5 darbo dienų savaitei), 24 darbo dienas (esant 6 darbo dienų savaitei) arba 4 savaites (esant kitokiam darbo dienų skaičiui per savaitę), gali būti mokami atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojui, dirbančiam 5 darbo dienas per savaitę ir pageidaujančiam 25 darbo dienų atostogų, atostoginiai gali būti išmokami dviem etapais: už 20 darbo dienų – iki atostogų pradžios, o už likusias 5 darbo dienas – atostogų metu, laikantis įprastų apmokėjimo terminų.
Kas nutinka, jeigu atostoginiai išmokami pavėluotai?
Jei darbdavys pavėluoja išmokėti atostoginius, Darbo kodeksas numato specialią pasekmę: laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie darbuotojo kitų kasmetinių atostogų. Darbuotojas dėl tokio kompensavimo gali kreiptis nepriklausomai nuo to, ar vėlavimas apėmė visas atostogas, ar tik jų dalį. VDI primena, kad dėl šio kompensavimo darbuotojas privalo pateikti prašymą darbdaviui per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų. Kadangi Darbo kodeksas numato specialią uždelsto atsiskaitymo kompensavimo tvarką, papildomi delspinigiai už tokį uždelsimą nėra taikomi.
„Svarbiausia – aiškumas ir savalaikis atsiskaitymas. Darbdaviams rekomenduojame iš anksto įsivertinti atostogų grafikus, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir darbuotojų prašymus, o darbuotojams – pasitikrinti, ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti tinkamai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Daugiau informacijos apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką rasite VDI parengtoje atmintinėje.
