Lietuva šiemet skiria rekordiškai daug lėšų krašto apsaugai – 2025 m. numatyta apie 3,4 mlrd. eurų, o 2026 m. asignavimai sieks 4,8 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP). Tokios investicijos atspindi pasikeitusią geopolitinę realybę ir valstybės apsisprendimą stiprinti gynybinius pajėgumus. Tačiau vien didesnis biudžetas negarantuoja didesnio saugumo; svarbu, kaip valstybė geba šias lėšas valdyti, kad jos greitai virstų realiais rezultatais. Todėl finansų valdymas tampa nacionalinio saugumo klausimu.
Viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama apie gynybos finansavimo dydį, tačiau ne mažiau svarbu, kaip šios lėšos valdomos. Procesų fragmentiškumas, nepakankamai aiškūs sprendimų priėmimo mechanizmai ar rankinis finansų administravimas gali reikšmingai sumažinti investicijų efektyvumą. Tai patvirtina ir Valstybės kontrolės šių metų birželio 16 d. paskelbtas krašto apsaugos sistemos finansų valdymo auditas. Svarbiausia audito žinia – augantis finansavimas turi būti lydimas brandesnio finansų valdymo.
Finansų valdymas turi būti pasirengęs krizėms
Auditas parodė, kad ilgalaikis finansų planavimas ne visada atitinka besikeičiančią saugumo aplinką. Strateginis planavimas turi būti nuolatinis procesas, leidžiantis operatyviai perskirstyti prioritetus ir finansinius išteklius. Taip pat svarbus pasirengimas krizėms: institucijos atsparumą lemia aiškiai apibrėžtos atsakomybės, sprendimų priėmimo tvarka ir finansavimo mechanizmai. Valstybės kontrolė nustatė, kad karo ar nepaprastosios padėties atvejams finansų valdymo procesai nėra pakankamai aiškiai reglamentuoti, todėl būtina parengti aiškias procedūras ir reguliariai tikrinti jų veikimą.
Didesnis biudžetas reikalauja stipresnės kontrolės
Augant viešosioms išlaidoms, didėja ir klaidų, sukčiavimo bei neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika. Vidaus kontrolė turi būti suvokiama kaip viena svarbiausių gero finansų valdymo sąlygų. Auditas parodė, kad augantis krašto apsaugos finansavimas ne visur buvo lydimas proporcingo vidaus kontrolės stiprinimo. Fragmentiškos arba nepakankamos kontrolės priemonės taikomos kai kurioms didesnės rizikos operacijoms, tokioms kaip avansiniai mokėjimai ir mažos vertės pirkimai. Didėjant finansavimui, kontrolės priemonės turi stiprėti proporcingai ir būti sutelktos ten, kur finansinių nuostolių rizika didžiausia.
Milijardinio biudžeto nebegalima valdyti „Excel“ skaičiuoklėmis
Didėjant finansavimui, auga ir reikalavimai finansų valdymo infrastruktūrai. Auditas parodė, kad dalis procesų vis dar atliekami rankiniu būdu, naudojant „Excel“ skaičiuokles, o tai didina klaidų tikimybę, apsunkina duomenų kokybės užtikrinimą ir riboja operatyvumą. Skaitmenizacija tampa būtina efektyviam viešųjų finansų valdymui ir valstybės atsparumui.
Rekordinis gynybos finansavimas Lietuvai suteikia galimybę sparčiau stiprinti savo saugumą, tačiau ši galimybė bus išnaudota tik modernizavus finansų valdymo sistemą. Kur kas svarbiau užtikrinti, kad kiekvienas papildomas euras būtų panaudotas efektyviai ir greičiau didintų Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Įžvalgomis dalijasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Verslo ir ekonomikos instituto jaunesnysis asistentas dr. Robertas Vaitkus.
