Pasibaigusioje Seimo pavasario sesijoje priimti 6 Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų paketai. Svarbių įstatymų pataisos leis padidinti pastatų energinį naudingumą, supaprastins kai kurias planavimo procedūras, taip pat įteisinta valstybės ir savivaldybių atsakomybė dėl ekstremalių orų reiškinių daromos žalos mažinimo, padėti pagrindai spartesniems statybų procesams.
„Per gana neilgą laiką aplinkos ministro pozicijoje pavyko pasiekti apčiuopiamų ir džiuginančių rezultatų. Per dvi Seimo sesijas priimta 15 Aplinkos ministerijos parengtų įstatymų – devyni rudens ir šeši pavasario sesijoje. Tai svarbūs pokyčiai statybų, būsto, atliekų, aplinkosaugos ir kitose srityse, sumažinta administracinė našta, supaprastinti ir optimizuoti procesai, aiškiau apibrėžta atsakomybė ministerijos kuruojamose srityse.
Tokie rezultatai be abejo pasiekti profesionalios, susitelkusios komandos dėka. Esu dėkingas visiems, kurie prisidėjo prie šių svarbių pokyčių. Tikiu, kad pradėti darbai bus sėkmingai tęsiami bei kurs ilgalaikę naudą žmonėms ir gamtai“, – sako laikinasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Atsisakyta žemiausios tikslumo klasės geodezinių punktų saugojimo
Birželį Seimas priėmė Geodezijos ir kartografijos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sumažinta administracinė našta ūkio subjektams ir atsisakoma trečios tikslumo klasės Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) tinklo geodezinių punktų saugojimo.
Nebereikės atstatyti sugadintų arba į naują vietą perkeliamų tokių geodezinių punktų, o tai leis kasmet sutaupyti apie 290 tūkst. eurų.
Taip pat viešojo sektoriaus subjektams bus atverti valstybiniai erdviniai duomenys, kurie dėl nacionalinio saugumo interesų iki šiol buvo neviešinami ir naudotojams neteikiami: ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose nebūtų apribotas žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų vietovės objektų atpažinimas, palydovinės nuotraukos.
Supaprastintas nekilnojamųjų daiktų duomenų tvarkymas
Birželį priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir dar 6 įstatymų pataisų paketas, kuriuo bus palengvintas valstybinės svarbos, krašto apsaugos projektų, kuriais suformuoti žemės sklypai ar inžineriniai statiniai (keliai), įgyvendinimas ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo procesas.
Įstatymo pataisose nustatytos sąlygos, užtikrinsiančios greitesnį ypatingos valstybinės svarbos, krašto apsaugos projektų įgyvendinimą. Valstybės svarbos, krašto apsaugos projektais suformuotų žemės sklypų ar inžinerinių statinių (kelių) kadastro duomenys, jei nustatoma, kad šio žemės sklypo ar inžinerinio statinio (kelio) ribos neatitinka (kerta) besiribojančio nekilnojamojo daikto ribas, bus patikslinti (įrašyti) Nekilnojamojo turto registre. Tam reikės gauti šių suformuotų žemės sklypų ar inžinerinio statinio (kelio) kadastrinių matavimų iniciatoriaus įsipareigojimą savo lėšomis inicijuoti besiribojančio nekilnojamojo daikto ribų patikslinimą ir šio besiribojančio nekilnojamojo daikto savininko sutikimą.
Taip pat numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys įrašomi, tvarkomi vienoje bendroje Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje (NTRIS). Tokiu būdu bus išvengta kaupiamų duomenų dubliavimo, duomenų neatitikimų tarp skirtingų šaltinių, supaprastintas duomenų atnaujinimas.
Nustatyta valstybės ir savivaldybių atsakomybė dėl ekstremalių orų reiškinių daromos žalos mažinimo
Priimtas ir Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas. Jis nustato aiškias valstybės ir savivaldybių atsakomybes, kaip mažinti ekstremalių orų reiškinių daromą žalą gyventojams, infrastruktūrai ir ekonomikai. Skaičiuojama, kad vien 2024 m. klimato kaitos sukelti nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. eurų.
Naujame įstatyme nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo teisiniai pagrindai, taip pat institucijų kompetencija formuojant politiką šioje srityje ir ją įgyvendinant, reglamentuotas sisteminis ir nuoseklus su klimato kaita susijusios rizikos valdymas.
Savivaldybėms paskirtas pagrindinis vaidmuo didinant atsparumą klimato kaitai. Dėl ekstremaliųjų hidrometeorologinių reiškinių jos pirmosios patiria nuostolius, todėl iki 2030 m. pabaigos savivaldybės įpareigotos parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir suplanuoti veiksmus, mažinant neigiamus padarinius.
Didinamas pastatų energinis naudingumas ir mažinamas jų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
Birželį Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo.
Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būdu laikomas labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro tvirtinamuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus rodiklius.
Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turės būti visai netaršūs pastatai, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems naujiems pastatams. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams nustatys Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Gerinamas baterijų ir elektronikos atliekų tvarkymas bei tarpvalstybinis vežimas
Liepą priimtos Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Šiais pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos naujos Europos Sąjungos (ES) teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios baterijų atliekų, elektronikos atliekų tvarkymą bei atliekų tarpvalstybinį vežimą.
Pakeitimais numatoma, kad gamintojo atsakomybės pareigas baterijų gamintojai vykdytų kolektyviai – paskirdami gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, automobilių baterijų, elektrinių transporto priemonių baterijų ir pramoninių baterijų atveju – individualiai arba kolektyviai.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisose atsisakyta nuostatų, kad baterijas ir akumuliatorius Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams būtų taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, jei jie nevykdo Vyriausybės nustatytų baterijų atliekų tvarkymo užduočių.
Įvertinta, kad toks mokestis neatitinka ES reglamente numatytų sankcijų taikymo principų. Be to, pats reglamentas kiekybines atliekų surinkimo užduotis nustato tik dviem baterijų kategorijoms – nešiojamosioms baterijoms ir mažųjų transporto priemonių baterijoms – ir nesuteikia valstybėms narėms teisės nustatyti papildomų nacionalinių užduočių kitoms baterijų kategorijoms.
Vietoje šio mokesčio Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytos baudos už kiekvieną atitinkamos kategorijos baterijų atliekų toną, nesurinktą pagal Baterijų ir baterijų atliekų reglamente nustatytą surinkimo užduotį. Už kiekvieną nesurinktą nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų toną grėstų bauda nuo 5 500 iki 13 750 eurų.
Automatizuojami ir skaitmeninami statybos procesai
Liepą Seimas taip pat priėmė Statybos įstatymo ir dar 5 įstatymų pataisų paketą, kuriais patvirtinti pakeitimai ūkio subjektams ir gyventojams administracinę naštą sumažins apie 1,5 mln. eurų per metus, o savivaldybėms kasmet bus sutaupyta apie 3,5 mln. eurų.
Dalis statybos procesų bus automatizuota bei skaitmeninta, taip pat bus supaprastinti statybas leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo ir projektų derinimo procesai. Išduotas SLD galios 10 metų, jeigu statybos nebus pradėtos, o sprendimą neišduoti šio dokumento bus galima ginčyti ne tik teisme, bet ir Administracinių ginčų komisijoje.
Prašymų nagrinėjimo procesas taps trumpesnis – atsisakyta pirminio projekto sprendinių patikrinimo prieš priimant nagrinėti prašymą išduoti SLD, aiškiau reglamentuota savavališkos statybos įteisinimo tvarka bei kada statiniai ar jų patalpos, nekeičiant paskirties, gali būti naudojami kitai veiklai. Savivaldybėms suteikta daugiau lankstumo planavimo sprendimuose, patikslintas infrastruktūros plėtros sutarčių, kompensavimo ir atsakomybių reglamentavimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įgyja platesnius priežiūros įgaliojimus – prižiūrės statybos leidimų išdavimo terminų laikymąsi. Kadangi didesnė atsakomybė statybų procese teks statytojams ir projektuotojams, bus sugriežtinta atsakomybė už pažeidimus.
